Titulinis Istorija Archyvas Paslaugos Kontaktai English
 
  Savivaldybių žinios
Kaštonų g. 4,
LT-01107 Vilnius,
Tel.: (8-5) 262 08 47
Faks. (8-5) 262 20 83
el.p.info@savzinios.lt

 

"Savivaldybių žinios" - vienintelis Lietuvoje leidinys apie savivaldą, pasiekiantis atokiausius šalies kampelius nuo mažiausios seniūnijos iki Seimo.

Archyvas

Nr. 1 (634), 2013-01-10
NERINGOS PLĖTRA DERĖS SU UNIKALUMU

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Jurgis AMBRAZAS

Neringa – pasaulyje garsėjantis kurortas – seniai ne atoki vieta, kurioje daug kas slėpdavosi nuo šurmulio. Šis nuostabus gamtos paminklas jau keli dešimtmečiai yra miestas – labiausiai į vakarus nutolęs ir ilgiausias Lietuvoje, besidriekiantis per 50 km. Siekiant, kad Neringa būtų patogi, patraukli vietos gyventojams ir turistams, dėl jos modernizavimo, kartu išsaugant gamtinį ir urbanistinį išskirtinumą, daug pastangų dėjo miesto savivaldybė ir merai – pradedant Andrejumi Vaičuliu, pirmuoju, kuris buvo išrinktas atgavus Nepriklausomybę. Neringos infrastruktūros atnaujinimas, miesto virsmas šiuolaikišku kurortu siejamas su tris kadencijas mero pareigas ėjusiu Stasiu Mikeliu, pirmąkart išrinktu 1995 m., ir po jo dvi kadencijas dirbusiu Vigantu Giedraičiu (dabartiniu mero pavaduotoju).    

NERINGOS ŠVENTĖ SOSTINĖJE

Sostinę ir Neringą artina tai, kad Kuršių nerija ir Vilniaus senamiestis įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą, liudijantį šių vietovių išskirtinumą. Neringos savivaldybė praėjusių metų pavasarį surengė Vilniuje kurorto dienas, o metų pabaigoje, gruodžio 27-ąją, – padėkos vakarą, į kurį Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus sukvietė vakariausio šalies miesto draugus. Šį renginį savo dėmesiu pagerbė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Prezidentas Valdas Adamkus, esami ir buvę Seimo nariai, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas,  politikos, kultūros, medicinos, mokslo veikėjai.

Iškilūs atlikėjai vakaro dalyviams dovanojo puikios vokalinės ir instrumentinės muzikos. Grojo Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas  profesoriaus Donato Katkaus, dainavo garsūs operos solistai – Sigutė Stonytė, Vladimiras Prudnikovas, Eduardas Kaniava, Vaidotas Vyšniauskas.
Susirinkusieji sveikino 70 metų sukaktį minintį Neringos savivaldybės merą Antaną Vinkų. Meras sulaukė Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimų, kuriuos perdavė jos patarėjai. Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis merui įteikė nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklą – taip įvertintas A. Vinkaus indėlis į Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos puoselėjimą. Iš generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko rankų meras gavo „Auksinio Ąžuolo lapo“ medalį, teikiamą už ypatingus nuopelnus valstybiniams miškams. Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė apdovanojo merą A. Vinkų medaliu „Už nuopelnus Lietuvos turizmui“.

SAVIVALDYBĖS RŪPESČIAI

Kalbėdamas su „Savivaldybių žiniomis“, Neringos meras A. Vinkus, Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas, priminė pamatinius dalykus: turizmas prisideda prie Lietuvos istorijos, kultūros vertybių propagavimo, kaimynystės ryšių tobulinimo. „Galų gale tai yra ekonomika“, – apibendrino A. Vinkus ir pabrėžė, kad Kurortų asociacija, siekdama kultūrinio, verslo, sveikatingumo turizmo plėtros, glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos savivaldybių asociacija, vadovaujama Druskininkų mero Ričardo Malinausko.
„Kaip verčiatės mažėjančio finansavimo sąlygomis?“ – „Savivaldybių žinios“ paklausė Neringos mero. „Neringos savivaldybei 2012 metai finansine prasme buvo nelengvi – lėšas turėjome naudoti ekonomiškai ir taupiai, – pasakojo A.Vinkus. – Savivaldybė neturėjo galimybės skirti pakankamai lėšų biudžetinėms įstaigoms išlaikyti. Vis dėlto, nors ir negavome visų numatytų pajamų, biudžetinės įstaigos buvo finansuojamos laiku, kad neliktų įsiskolinimų.“

Nors, pasak mero, dėl mažėjančio finansavimo Neringos savivaldybė negali skirti pakankamai lėšų miesto infrastruktūrai, kultūrinei ir meninei veiklai remti, sporto ir kitoms priemonėms vykdyti, stengiamasi ir toliau tęsti pradėtus darbus, užtikrinant kokybišką mūsų lankytojų poilsį, aukštą kultūros renginių lygį ir sporto renginių įvairovę. „Manome, kad 2013 metai taip pat bus sunkūs, bet taupydami lėšas, ieškodami kitų finansavimo galimybių projektams įgyvendinti, turėsime išgyventi“, – išreiškė viltį A. Vinkus. Kalbėdamas apie Neringos šilumos ūkį, meras atkreipė dėmesį, kad 70 proc. šildomų objektų (didžiąją dalį Nidos gyvenvietės) aptarnauja biokuro katilinė, kūrenama medžių drožlėmis. Jas teikia Kuršių nerijos nacionalinio parko miškų tvarkymo darbus atliekanti įmonė: šakos ir kalnapušės, pašalintos retinant miškus, smulkinamos – dalis jų patenka į katilinę Nidoje, perteklius išvežamas į kitus miestus. Juodkrantėje šiluminė energija kol kas išgaunama naudojant suskystintas dujas. Šiuo metu vykdomas ES iš dalies finansuojamas projektas, kurį įgyvendinus Juodkrantėje taip pat bus naudojama biomasė. „Vyksta intensyvus dialogas su gyventojais“, – taip Neringos meras apibūdino prasidedantį pastatų atnaujinimą.

PLĖTRA NE BET KOKIA KAINA

„Dirbdamas meru Neringoje supratau, – pasakojo A. Vinkus, – koks šioje teritorijoje jautrus urbanistinės plėtros klausimas. Nuo kitų Lietuvos kurortų skiriamės tuo, kad čia plėtra gali būti labai maža teritoriniu požiūriu, bet kokybės prasme turime ir privalome vystytis. Naujos teritorijos, kurias galime ir privalome įsisavinti, aiškiai nustatytos Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane ir Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane. Tokių teritorijų nėra daug,  tai teritorijos, skirtos naujiems rekreaciniams, kultūrinės paskirties objektams, Jūrų kadetų mokyklos poreikiams ir, kas itin svarbu Neringai – socialinio ir municipalinio būsto plėtrai Nidos, Preilos ir Pervalkos gyvenvietėse.

Turime prisiminti, kad Neringa – ne tik nacionalinis parkas, ne tik UNESCO saugoma teritorija, bet ir teritorija, kurioje gyvena žmonės. Be vietinių gyventojų, jų puoselėjamų tradicijų Neringa netektų didžiosios dalies savo žavesio. Senosiose gyvenviečių dalyse turime išsaugoti ir tęsti senosios architektūros tradicijas, tačiau negalima pamiršti, kad į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą Neringa buvo įrašyta kaip vis dar besivystantis kultūrinis kraštovaizdis. Atkreipiame dėmesį – ne gamtinis kraštovaizdis, bet kultūrinis. Todėl ir naujoji (nesakau modernioji) architektūra čia turi rasti savo vietą ir paskirtį. Nesiekiame Neringoje statyti daugiaaukščių, bet šio meto architektūra, pritaikyta prie vietinio kraštovaizdžio, gali ir turi teisę gyvuoti ir likti ateities kartoms.

Norėtųsi, kad naujasis Seimas, priimdamas teisės aktus, reglamentuojančius veiklą Kuršių nerijoje, pagalvotų, kaip tai palies vietinį gyventoją, ar tai nebus tik dar vienas paskatinimas parduoti turtą ir kraustytis ten, kur gyvenimas nėra griežtai apribotas. “Neringos meras A. Vinkus pokalbį baigė linkėjimais: „Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei nuoširdžiai linkiu sėkmės panaudojant visą turimą profesinį ir žmogiškąjį potencialą tarnauti Lietuvos žmonėms, spręsti šaliai svarbias problemas.“

Komentarai (0)   Į viršų   Atgal
Parašykite savo nuomonę:
Vardas: El. paštas:
CAPTCHA Image
Įveskite aukščiau matomus skaičius:
 

  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios