Titulinis Istorija Archyvas Paslaugos Kontaktai English
 
  Savivaldybių žinios
Kaštonų g. 4,
LT-01107 Vilnius,
Tel.: (8-5) 262 08 47
Faks. (8-5) 262 20 83
el.p.info@savzinios.lt

 

"Savivaldybių žinios" - vienintelis Lietuvoje leidinys apie savivaldą, pasiekiantis atokiausius šalies kampelius nuo mažiausios seniūnijos iki Seimo.

Archyvas

Nr. 6 (639), 2013-02-21
ELEKTRĖNŲ TURTAS – NE VIEN ELEKTRA

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Jurgis AMBRAZAS

Atstatomuose Valdovų rūmuose Vilniuje vienoje iš salių greta kitų Lietuvos miestų ženklų yra ir Elektrėnų herbas – mėlyname fone trys įstrižos linijos vaizduoja žaibus ir elektrą, apatiniame dešiniajame kampe žvaigždė simbolizuoja paskendusius kaimus, viršutiniame kairiajame kampe šviečianti žvaigždė – tai šiandienos miestas ir jo žiburiai. Vargu ar tas herbas, įsispraudęs tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus menančios heraldikos, labai stebins piliečius, kai jie būriais ims lankytis Valdovų rūmuose. Elektrėnai neatsiejami nuo Lietuvos peizažo. Akių, kurios pro automobilio langą nužvelgia Elektrėnų kaminus ir grakščius Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčios bokštus, matyt, vien per metus galima suskaičiuoti milijonus. Važiuojant keliu Elektrėnų siluetai šmėkščioja gal porą minučių. Tačiau miestas įaugęs į Lietuvos energetikos infrastruktūrą dešimtmečiams. Nevienadieniai ir maždaug 25 tūkst. gyventojų turinčios savivaldybės rūpesčiai.

PASIŽYMĖJUSI SAVIVALDYBĖ

Elektrėnai yra pelnę dvi Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) „Auksines krivūles“: 2006 m. buvo pripažinti rūpestingiausia savivaldybe (tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigtas apdovanojimas), 2012 m. įteiktas LSA apdovanojimas ir padėka „Už rezultatyvius regioninius projektus“. Pernai Vilniuje buvo apdovanoti ir geriausi už ES struktūrinių fondų lėšas įgyvendinti projektai. Tarp nugalėtojų pateko Elektrėnų savivaldybė, kuriai įteikta „Europos burių 2012“ statulėlė „Už atvertus kelius“. Taip įvertintas projektas „Elektrėnų savarankiško gyvenimo namų įkūrimas“. Minėtas projektas – vienas iš 13, kurie užbaigti pernai. Įgyvendinami dar 25 projektai, vertinamos šešių projektų paraiškos, pradėtos rengti paraiškos dar trims projektams. Minėtų projektų vertė sudaro apie 50 mln. Lt. Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis pasakoja apie kiekvienai Lietuvos savivaldybei rūpimus dalykus: „Nerimą kelia tai, kad mūsų biudžetas sumažintas iki užpraėjusių  metų lygio, o energetinių išteklių, paslaugų kainos kyla. Savivaldybei pasisekė, kad 2012 m. savivaldybės biudžeto pajamų planas įvykdytas didžiausiu procentu, todėl galėjome sėkmingiau startuoti 2013 m. Siekiame sudaryti palankias sąlygas naujoms darbo vietoms kurti. Jeigu negalime padėti verslui, tai bent jau stengiamės netrukdyti.“

PROJEKTAI SVEIKIEMS IR PASILIGOJUSIEMS

Elektrėnų savarankiško gyvenimo namų įkūrimas buvo finansuojamas ES ir savivaldybės lėšomis. Prie Elektrėnų socialinės globos namų pastatytas apie 766 kvadratinių metrų priestatas su 18 kambarių. Ten įkurti savarankiško gyvenimo namai suaugusiems neįgaliesiems ir senyvo amžiaus asmenims. Gyventojai – iš dalies nesavarankiški asmenys, kurie neturi gyvenamojo būsto ar negali jame gyventi, kuriems nereikia nuolatinės, intensyvios specialistų priežiūros ir kurie gali savarankiškai tvarkytis buityje. Paslaugos iš dalies mokamos – mokestis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas. Dideliu greičiu pro Elektrėnus prašvilpiantiems keleiviams nesimato, kad miestas turi išvystytą sportinę infrastruktūrą. Vandens pramogų mėgėjai gali paplaukioti 50 m ilgio aštuonių plaukimo takelių baseine, jėgas atgauti pirčių komplekse. Buriavimo klubui „Poseidonas“ atnaujinus veiklą Elektrėnų mariose vėl vyksta  regatos. Taip pat galima pasiirstyti valtimi ar paplaukioti jachta. O Ledo rūmai dabar ištisus metus atviri profesionalams ir mėgėjams.

Ne veltui pernai spalį po rekonstrukcijos atidaryti Ledo rūmai laikomi Elektrėnų simboliu. Padaugėjo galimybių organizuoti europinio ir pasaulinio lygio renginius, taip pat vilioti turistus. Sportininkai galės treniruotis olimpinius standartus atitinkančiomis sąlygomis, turistai – tiesiog smagiai leisti laisvalaikį. Čiuožykloje dabar vienu metu gali sportuoti apie 200 čiuožėjų, juos stebėti iš tribūnų anksčiau galėjo 1300 žiūrovų, po atnaujinimo vietų tribūnose padaugėjo iki 1900. Sportininkams, teisėjams, treneriams įrengtos naujos persirengimo patalpos.

Nusiėmus pačiūžas smagu persėsti ant dviračio, o dar smagiau, kai galima važiuoti geru dviračių taku. Susisiekimo ministerijos ir savivaldybės biudžeto lėšomis buvo įgyvendintas projektas  „Dviračių ir pėsčiųjų tako įrengimas šalia Elektrinės, Šviesos, Pergalės ir Draugystės gatvių Elektrėnuose“. Įrengta dviračių trasa, sutvarkyti seni šaligatviai. Susisiekimo ministerijos atstovai pagyrė Elektrėnų savivaldybę už drąsą ir norą pakeisti miestą, kuriame sudarytos sąlygos saugiai važiuoti dviračiu, pasiekti norimus objektus, sumažinti mašinų skaičių gatvėse. Ateityje Elektrėnų savivaldybėje planuojama dviračių trasa apjuosti Elektrėnų marias, vėliau prisijungti prie aplinkinių savivaldybių trasų.

BENDRUOMENĖS NEPAMIRŠTOS

Nuo 2012 m. gegužės Elektrėnų savivaldybėje įgyvendinta vietos bendruomenių savivaldos programa, kurią finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Buvo patvirtinta lėšų vietos bendruomenių sprendimams skyrimo ir naudojimo tvarka, taip pat sudarytos aštuonios bendruomenių tarybos – kiekvienoje seniūnijoje po vieną. Tarybos ir priėmė sprendimus dėl lėšų panaudojimo. Bendruomenės pačios sprendė, ką aktualu tvarkyti, įsigyti. Vaikų ir jaunimo užimtumo problema yra aktuali kiekvienai seniūnijai, todėl veiklos daugiausia buvo susijusios su šio klausimo sprendimu: Kazokiškėse ir Gilučiuose įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, nupirkta sportinio inventoriaus Abromiškių, Elektrėnų, Žebertonių sporto aikštelėms.

Vasara – renginių metas, todėl nemaža dalis lėšų buvo skirta kultūrinei ir šviečiamajai veiklai, šventėms rengti.  Semeliškių seniūnijai lėšų skirta kasmet vykstančiai tradicinei šventei „Nuo Lauryno iki Roko“, kuri suburia ne tik vietos gyventojus, bet ir sukviečia daug kraštiečių, aplinkinių kaimų žmonių. Pastrėvio seniūnija surengė Joninių (Rasų) šventę, Gilučių bendruomenės nariai keliavo po Lietuvą. Vietos bendruomenės tarybos daugiausia lėšų panaudojo viešųjų erdvių ir aplinkos kokybei gerinti. Įrengtas Barboriškių kaimo autobusų aikštelės apšvietimas, Kietaviškių bažnyčios šventoriuje išpjauti peraugę medžiai, Geibonyse prie kapinių įrengtas šulinys, Vievio, Elektrėnų, Semeliškių ir Beižionių seniūnijose nemažai lėšų skirta  bendruomenių veiklai organizuoti.

SENIŪNIJOSE VYKDOMI IR DIDESNI PROJEKTAI

Elektrėnų savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Abromiškių kaimo kompleksinė plėtra“: rekonstruotas kultūros paveldo objektas – Abromiškių dvaro svirnas, kuriame šiuo metu verda bendruomenės gyvenimas. Pati Abromiškių bendruomenė įgyvendina du projektus. Abromiškių kaime sukurta rekreacinė zona – įrengtas parkas, sutvarkytos tvenkinio pakrantės. Antruoju projektu planuojama įrengti svirno apšildymą, kultūrinių renginių sceną, įsigyti baldų.

Bendruomenės iniciatyva Žebertonyse įrengta sporto aikštelė, atliktas bendruomenės namų pastato kapitalinis remontas. Dar vienu projektu siekiama puoselėti tradicinius amatus įkuriant konferencijų salę-muziejų, įrengiant virtuvę su duonkepe krosnimi. Planuojama vykdyti edukacinę programą „Duonos kelias“.

Kietaviškių bendruomenė įrengė vaikų žaidimų aikštelę,  buvo rekonstruotas Kietaviškių parapijos pastatas pritaikant jį bendruomenės poreikiams. Elektrėnų savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Semeliškių kaimo kompleksinė plėtra“: rekonstruotas senasis mokyklos pastatas, įrengta sporto aikštelė. Daugirdiškėse atnaujintas Šv. Jono Nepomuko koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu ir skulptūra. Vandentvarkos projektai apima Pasrėvio,  Kazokiškių, Gilučių, Gabriliavos, Alesninkų  ir kitus kaimus. Įrengiami  drenažo rinktuvai, netrukus bus pradėtas buitinių nuotekų valymo bei vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimas  Gilučiuose ir Pastrėvyje. Kazokiškėse įgyvendintas projektas „Kazokiškių kaimo kompleksinė plėtra“, įrengta sporto aikštelė ir kt.

Kazokiškėse ir Beižionyse   mokyklų pastatai pritaikyti daugiafunkcių centrų veiklai. Daug pasikeitimų  matyti ir Vievyje. Įgyvendinus projektą „Tradicinių amatų centro steigimas Vievyje“ rekonstruotas pastatas,  įsigyta įranga keramikos studijai, audimo staklės, spaudos presas. Šiuo projektu siekiama išsaugoti Elektrėnų krašto etnokultūros savitumą, istorinę vertę turinčias kultūros paveldo vertybes ir tradicinius amatus. Rekonstruotas Vievio meno mokyklos pastatas, Vievio pramogų ir sporto klubas „Vievio žiedas“ sutvarkė miesto paplūdimį.

KAULŲ NELAUŽO – TIKTAI PINIGINĘ

Elektrėnai – energetikų miestas. Keičiantis aplinkybėms keičiasi ir elektrinės vaidmuo. Meras K. Vaitukaitis svarsto apie energetikos milžino poveikį miestui: „Elektrinė  padarė didelę įtaką nedarbo didėjimui, nes dirbančiųjų sumažėjo ne procentais, o kartais. „Lietuvos energija“ – vienintelė šilumos tiekėja Elektrėnams ir Vieviui. Dirbant rezerviniu režimu pagaminamos šilumos kaina yra didelė. Naujas 9-asis blokas gamina tik elektros energiją. Svarbus ateities klausimas – šilumos gamybos ūkio pertvarkymas pačioje elektrinėje.

Procesas juda į geresnę pusę, tačiau „Lietuvos energija“, rengdama šilumos gamybos pertvarkymo planą, mažai atsižvelgė į mūsų pasiūlymus ir pastabas.“ Savivaldybėje yra ir labai gerų naujienų. Vieviui ir jo apylinkėms nepasisekė dėl Kazokiškių sąvartyno kaimynystės, tad dabar kaip kompensacija  šiluma, kuri, kaip žinome, kaulų nelaužo, bus dar ir pigesnė.

Įrengus modernią dujų surinkimo įrangą Kazokiškių sąvartyne išgaunamos dujos pradėtos tiekti Vievio šilumos tinklams. Dėl to Vievio gyventojams šiluma pigs apie 20 proc. Mažiau jie mokės ir už karštą vandenį. Šįmet sausio mėnesio kaina dar buvo 31,74 ct už kilovatvalandę šilumos, vasarį ji mažės maždaug penktadaliu. O iki šiol šilumos kaina Vievyje buvo viena didžiausių Lietuvoje.

Įgyvendinant dujų išgavimo sąvartyne projektą buvo įrengta tomis dujomis kūrenama 800 kW galios šilumos ir elektros kogeneracinė jėgainė. Projektą prieš porą metų inicijavo Kazokiškių sąvartyną eksploatuojanti aštuonių savivaldybių įkurta bendrovė VAATC (Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, kurio 74,9 proc. akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei). Dujų išgavimo Kazokiškių sąvartyne projektas pradėtas įgyvendinti 2011 m. Iki 2013 m. pabaigos turi būti pastatytas  antras 800 kW galios kogeneracinis jėgainės  blokas. Didėjant šilumos gamybai iš Kazokiškių sąvartyne išgaunamų dujų šilumos kainos turėtų dar mažėti.

Komentarai (0)   Į viršų   Atgal
Parašykite savo nuomonę:
Vardas: El. paštas:
CAPTCHA Image
Įveskite aukščiau matomus skaičius:
 

  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios