Titulinis Istorija Archyvas Paslaugos Kontaktai English
 
  Savivaldybių žinios
Kaštonų g. 4,
LT-01107 Vilnius,
Tel.: (8-5) 262 08 47
Faks. (8-5) 262 20 83
el.p.info@savzinios.lt

 

"Savivaldybių žinios" - vienintelis Lietuvoje leidinys apie savivaldą, pasiekiantis atokiausius šalies kampelius nuo mažiausios seniūnijos iki Seimo.

Archyvas

Nr. 6 (639), 2013-02-21
SAVIVALDYBIŲ SPINDESYS IR SKURDAS

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Jūratė LAUČIŪTĖ  Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė

Tuštėjanti Lietuva – visų pilietiškai mąstančių žmonių galvos skausmas, bet atrodo, kad mažiausiai dėl to skauda galvas tiems, kurie realiai gali ką nors padaryti. Turiu galvoje tą atsakomybės   „ping-pongą“, kurį žaidžia Vilniaus valdžia su vietos savivaldybėmis. Dabar ant savivaldybių sprando kraunamas dar vienas akmuo – atsakomybė už kaimų ir miestelių tuštėjimą. Štai vienas Vilniaus advokatas taip ir porina: „Visų Lietuvos savivaldybių administracijų pagrindinis uždavinys turėtų būti ne kaip daugiau „išsimušti“ lėšų  iš Briuselio ar Vilniaus savo infrastruktūrai tvarkyti, o kaip didinti darbo vietų skaičių.“

Pasvarstykim, kieno investicijos gali sukurti daugiau darbo vietų. Ministerijų ar savivaldybių? Kas formuoja ilgalaikę ūkio plėtojimo strategiją, numato ūkio plėtros kryptis, o pagal jas ir pagundas užsienio investuotojams? Ministerijos ar savivaldybės? O kai kurios ministerijos tarsi tyčiojasi iš mažųjų miestų ir miestelių. Štai Švietimo ir mokslo ministerija, nučiulpdama savivaldybių švietimo įstaigoms skiriamą biudžeto dalį, visuomenei aiškina, kad dėl savivaldybių pareigūnų neišmanymo ar piktavališkumo uždarinėjamos kaimo mokyklos. Bet argi ne ministerija sukuria tokias taisykles ir reikalavimus, pagal kuriuos mažos mokyklos lieka be būtinojo valstybės finansavimo.

Neįkvepia gyvybės rajonų ir seniūnijų gyvenimui ir toji optimizacija, kurią įvykdė ir tebevykdo Sveikatos ministerija.Nuolat girdime teigiant, kad svarbiausias ministerijos rūpestis – padaryti sveikatos paslaugas  prieinamesnes visų rajonų ir regionų gyventojams. O rezultatai? Neseniai įvesta dar viena naujovė: iš seniūnijų centruose veikiančių ambulatorijų, kuriose vis dar tebedirba kvalifikuoti gydytojai ir kitas medicinos personalas, atimta teisė daryti lašelines. Iki šiol daug metų  tas pats personalas puikiai tvarkėsi su šia paslauga, o dabar ligoniui dėl jos tenka važiuoti dešimt ar net dvidešimt kilometrų iki rajono centro ir atgal. Tad tik labai lakios vaizduotės žmogus drįstų tvirtinti, kad paslauga priartėjo prie ligonio.

Savivaldybės jau planavo ir skaičiavo pelnus, kurie buvo laukiami, Vyriausybei pradėjus įgyvendinti daugiabučių atnaujinimo programą. Gal savivaldybės kaltos, kad  programa nuvyto, nesubrandinusi nei darbo vietų, nei infrastruktūros atgimimo, nei kitų Lietuvos tuštėjimą stabdančių vaisių?

Šiaurės Vakarų Lietuvoje pritvinko ir kitas skaudulys, susijęs su suskystintų dujų terminalo statyba. Buvo aptarinėjami du terminalo statybos vietos variantai: vienas – prie Būtingės, netoli naftos terminalo, kitas – prie Klaipėdos.  Kaip žinome, pasirinktas antrasis, vadovaujantis trumparegiškais ekonominiais sumetimais: atseit statyba prie Klaipėdos bus pigesnė vienu kitu milijonu litų. Neatsižvelgta į ilgalaikes perspektyvas: į ekologinę grėsmę Kuršių marioms ir Klaipėdai; į galimą kai kurių šiandien depresyviniais tapusių Kretingos ir Skuodo rajonų vietovių atsigavimą, naujų darbo vietų atsiradimą, susijusį ne vien su terminalo statyba, bet ir atkuriant sunaikintas to regiono geležinkelių (Klaipėda–Mažeikiai–Ryga, Klaipėda–Darbėnai–Šventoji) linijas.

Bet ar Vilniui rūpi Skuodas, Darbėnai, Lenkimai? Panašių skaudulių dėl centrinės valdžios sprendimų tikriausiai pritvinko ir ne vieno Pietų ar Rytų  Lietuvos rajono savivaldybėje. Bet ar į tai įsiklausoma? Tad ir daro savivaldybės, ką gali. O gali bent pasinaudoti Briuselio pinigais savo gyvenviečių infrastruktūrai tvarkyti. Tai, beje, ne tik trinkelėmis iškloti šaligatviai, suremontuotos  švietimo ir kultūros įstaigos, sutvarkyti nuotekų tinklai, bet ir atsiradusios darbo vietos. Tik ir čia veiksmingumas galėtų būti didesnis, jei savivaldybės turėtų daugiau teisių pačios susidėlioti prioritetus, planuodamos pajamas ir išlaidas ar bent jau prižiūrėdamos darbų vykdytojus. Bet ir šito centras gaili provincijai. Todėl, užuot spindėjusios, savivaldybės dangstosi skurdo draiskalais, pagražintais  savo dar neišsilaksčiusių žmonių kūrybiškumu ir išmone.

 

 

Komentarai (0)   Į viršų   Atgal
Parašykite savo nuomonę:
Vardas: El. paštas:
CAPTCHA Image
Įveskite aukščiau matomus skaičius:
 

  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios