Titulinis Istorija Archyvas Paslaugos Kontaktai English
 
  Savivaldybių žinios
Kaštonų g. 4,
LT-01107 Vilnius,
Tel.: (8-5) 262 08 47
Faks. (8-5) 262 20 83
el.p.info@savzinios.lt

 

"Savivaldybių žinios" - vienintelis Lietuvoje leidinys apie savivaldą, pasiekiantis atokiausius šalies kampelius nuo mažiausios seniūnijos iki Seimo.

Archyvas

Nr. 7 (640), 2013-03-07
APKLAUSOS NERODO PRIEŠIŠKUMO VALDININKAMS

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Arūnas BRAZAUSKAS

Valstybės tarnautojų atlyginimai visuomet audrina piliečių vaizduotę. Populiari nuomonė – tarnautojai uždirba per daug. Matyt, panašioms pažiūroms paneigti Finansų ministerijos tinklalapyje greta valstybės biudžeto išlaidų diagramos nuolatos pateikiami duomenys apie tai, kiek išleidžiama valdininkų algoms. 2013 m. joms numatyta 3 proc. visų valstybės išlaidų, siekiančių 36,1 mlrd. Lt –  t. y. valstybės tarnautojai kainuoja apie 1,08 mlrd. Lt.
Vadinamiesiems eurokratams išlaikyti Europos Sąjunga  irgi skiria apie 3 proc. savo biudžeto. Taigi Lietuva pagal išlaidų tarnautojų algoms dalį labai panaši į Europos Komisiją, kuri, beje, nelūžta nuo darbuotojų. Komisija samdo 56 tūkst. žmonių – mažiau nei Lietuvos Respublika, kuriai dirba maždaug 71 tūkst. valstybės tarnautojų ir dirbančiųjų pagal sutartis, įskaitant statutinius pareigūnus: policininkus, gaisrininkus, kariškius.
71 tūkst. – daug ar mažai? Dainos žodžiai „...nors esam pasauly tik trys milijonai“ pagaliau tapo statistiniu faktu – tiek Lietuvoje dabar gyventojų. 10 tūkst. piliečių tenka 237 valstybės tarnybai samdomi žmonės. Jei prie tokių pridėtume mokytojus, gydytojus, bibliotekininkus, susidarytų 220 tūkst., arba 733 valstybės samdiniai, tenkantys 10 tūkst. gyventojų. Prancūzijoje, kuri dažnai kritikuojama dėl išpūsto ir nerangaus valstybės valdymo aparato, analogiškas rodiklis – 390 valstybės samdomų darbuotojų 10 tūkst. gyventojų.  Lietuvos valstybė samdo beveik dvigubai daugiau darbuotojų 10 tūkst. gyventojų nei Prancūzija, bet JAV samdo irgi nemažai – analogiškas rodiklis ten yra 632 darbuotojai. Proporcijos atrodys kitaip, jeigu skaičiuosime vien valstybės tarnautojus be kariškių ir kitų statutinių pareigūnų. Lietuvoje tokių dabar yra apie 29 tūkst., arba maždaug 100, tenkančių 10 tūkst. gyventojų. Prancūzijos rodiklis panašus. Kas geriau: 100 raštingų valdininkų kyšininkų ar 100 mažaraščių, tačiau dorų? Klausimas filosofiškas – dėl to galima be galo ginčytis. Aiškumo suteikia apklausos. Lietuvoje nuolat tiriama gyventojų pažiūra į valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas. 2011 m. bendrovės „Rait“ vykdytos apklausos duomenimis, šiek tiek daugiau nei pusė (53 proc.) tyrimo dalyvių teigė, kad pastaruoju metu valstybės tarnautojų veikla nesikeitė. 14 proc. respondentų teigė, kad tarnautojų veikla gerėja, 17 proc. – kad blogėja. Vertinant tuos pačius dalykus savivaldos lygmeniu, svarstyklės labiau krypo savivaldybių naudai: daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų manė, kad veiklos kokybė nesikeitė, 15 proc. teigė, kad veikla pagerėjo, 12 proc. – kad veikla pablogėjo.
Apklaustieji nenuvertino savivaldybininkų kompetencijos: 4 proc. visiškai pritarė teiginiui, kad savivaldybių tarnautojai gerai išmano savo darbą, 48 proc. tam veikiau pritarė nei nepritarė. Nenuvertintas ir sąžiningumas: 3 proc. visiškai pritarė, 34 proc. veikiau pritarė teiginiui, kad savivaldybininkai yra sąžiningi (šiais klausimais nuomonė apie savivaldybių tarnautojus yra šiek tiek geresnė nei apskritai apie visus valdininkus).
Santykinai teigiamas požiūris į savivaldybes atsispindi ir institucijų reitinguose: piliečiai labiausiai pasitiki Prezide to institucija, po jos eina savivaldybių seniūnijos, ir tik paskui – kitos savivaldybių įstaigos, Vyriausybė, ministerijos, Seimas. Gerinant viešųjų paslaugų kokybę nelabai tinka visiškai formalūs svertai. Toks yra savivaldybių tarnautojų, merų, merų pavaduotojų darbo užmokesčio susiejimas su savivaldybės gyventojų skaičiumi. Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba siūlo pakeisti įstatymus, kuriuose tokia nuostata įtvirtinta. Tai pagrįsta sveiku protu ir darbo realijomis: visos savivaldybės atlieka vienodas funkcijas, merų ir merų pavaduotojų įgaliojimai ir atsakomybė vienodi, tarnautojams keliami vienodi reikalavimai.
Žiniasklaidos pamėgtus stereotipus apie veltėdžius biurokratus paneigia statistika ir patys piliečiai. Jų požiūrio į institucijas nepavadinsi karšta meile, tačiau pilietiniu karu kol kas nekvepia, nepanašu ir į šaltąjį karą. Veikiau tai šaltoji taika. Savivaldybių labui reikia pasakyti, kad, apklausose pasisakančio lietuvio požiūriu, jam didžiausią pasitikėjimą kelią Prezidentė Vilniuje ir seniūnas ant žemės.

Komentarai (0)   Į viršų   Atgal
Parašykite savo nuomonę:
Vardas: El. paštas:
CAPTCHA Image
Įveskite aukščiau matomus skaičius:
 

  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios