Titulinis Istorija Archyvas Paslaugos Kontaktai English
 
  Savivaldybių žinios
Kaštonų g. 4,
LT-01107 Vilnius,
Tel.: (8-5) 262 08 47
Faks. (8-5) 262 20 83
el.p.info@savzinios.lt

 

"Savivaldybių žinios" - vienintelis Lietuvoje leidinys apie savivaldą, pasiekiantis atokiausius šalies kampelius nuo mažiausios seniūnijos iki Seimo.

Archyvas

Nr.8 (641), 2013-03-21
RENOVACIJA PAJUDĖJO

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Pirmajame etape bus atnaujinta 840 daugiabučių.

Kovo 15 d. Aplinkos ministerijoje su 56 šalies savivaldybėmis buvo pasirašomos partnerystės sutartys dėl daugiabučių namų renovacijos. „Pagal jas savivaldybės organizuos konkursus ir pirks investicijų projektus, o mes padengsime visas išlaidas. Gyventojai, kurie nori atnaujinti savo daugiabučius, projektus gaus nemokamai“, – sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Sutartys buvo pasirašytos su 56 savivaldybėmis, kurios Aplinkos ministerijai pateikė duomenis apie atnaujintinus namus ir juose gyvenančių žmonių sutikimus imtis modernizavimo. Duomenų dėl įvairių priežasčių nesulaukta iš Kalvarijos ir Skuodo, o Ignalinos ir Visagino savivaldybės dalyvauja kitose programose.

„Iš viso pasiryžimą atnaujinti daugiabučius iki kovo 13-osios išreiškė 1459 daugiabučių gyventojai. Planuojame, kad pirmuoju etapu prasidės 840 daugiabučių, kuriuos atrinks savivaldybės, pasirengimo renovacijai darbai. Norėčiau atsiprašyti žmonių, kurių neturime galimybių įtraukti į pirmąjį etapą, ir pasakyti, kad antrasis etapas turėtų startuoti šių metų viduryje“, – teigia V. Mazuronis. Ministro žodžiais, renovacijos fronte žmonėms būtina pagalba, o nemokami investicijų projektai – vienas iš tokios pagalbos elementų. „Tikiu, kad jeigu gyventojai jaus nuolatinę valstybės paramą, jie atsikratys abejonių ir renovacija neabejotinai pajudės visu greičiu“, – sakė ministras.

Palanga

Aplinkos ministerijoje Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pasirašė partnerystės sutartį dėl 16 daugiabučių namų renovacijos. Šia sutartimi savivaldybė įsipareigojo rengti konkursus ir pirkti investicijų projektus, o su tuo susijusias išlaidas padengs Aplinkos ministerija. Tad gyventojai, norintys atnaujinti savo daugiabučius, projektus gaus nemokamai. Palangos sąraše – 54 daugiabučiai, kurių gyventojai per ministerijos duotą gana trumpą terminą pareiškė norą atnaujinti savo namus.

Palangos savivaldybės administracijos direktorė A. Kilijonienė pabrėžė, kad daugiabučių modernizavimo klausimas labai opus visoje šalyje. „Palangoje daugiabučiai statyti prieš daugelį metų, tad, kaip ir kiti miestai, susiduriame su šilumos energijos netaupumo problema. Atnaujinus namus gyventojai už šildymą mokės mažiau“, - sakė A. Kilijonienė. Savivaldybės administracijos direktorė atkreipė dėmesį ir į kitą Palangos problemą – dėl specifinio pajūrio klimato trupančias daugiabučių namų sienų plytas. „Pastatų būklė kasmet vis prastėja, tad renovacija padėtų juos apsaugoti“, – pabrėžė A. Kilijonienė.

Dėl daugiabučių namų Joniškyje ir Žagarėje atnaujinimo

Iki sutarties pasirašymo siekdama, kad kuo daugiau gyventojų imtųsi atnaujinti būstą, Joniškio rajono savivaldybė kvietė gyventojus dalyvauti Aplinkos ministerijos iniciatyva parengtoje daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, kuri pirmiausia skirta daugiabučių pastatų energiniam efektyvumui didinti. Savivaldybės vadovai, administracijos Infrastruktūros skyriaus specialistai rengė susitikimus su gyventojais, kuriuose informavo juos apie šią programą, kvietė diskutuoti, klausti.

Aplinkos ministerijai pagal nustatytus kriterijus (150 kWh/kv. m šilumos suvartojimas per metus) savivaldybė pateikė 42 namų sąrašą, iš kurių ministerija pasiūlė atrinkti 16, kuriuose šilumos suvartojimas 150 kWh/kv. m ir daugiau. Pagal kovo 15 d. sutartį, kurią pasirašė Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Voldemaras Bandžiukas, į namų atnaujinimo (modernizavimo) sąrašus patekusiems būsto savininkams nereikės prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų bei projektų įgyvendinimo rizikos. Tai reiškia, kad 16 atrinktų modernizuoti daugiabučių namų savivaldybė paskirs administratorių (namų atnaujinimo programą administruojančią įmonę), kuriam bus teikiami lengvatiniai kreditai. Administratorius tiesiogiai mokės modernizuojančioms organizacijoms išlaidas už atliktus darbus ir paslaugas. Buto savininkai bus atsakingi tik už savo butui tenkančios paskolos mokėjimą. Gyventojai taip pat turės galimybę nuspręsti, kaip išmokėti kiekvienam butui tenkančią investiciją: lygiomis dalimis kas mėnesį, kas ketvirtį ar mokėti tik šildymo sezono metu. Butų savininkai, gaunantys šildymo išlaidų kompensacijas, jų nepraras, o kompensacijos lėšų dalis teks investicijoms išmokėti.

Zarasai

Nė vieno atnaujinto namo dar neturinti Zarasų rajono savivaldybė viena pirmųjų Lietuvoje ėmėsi daugiabučių atnaujinimo pagal naująjį renovavimo modelį.  Zarasų savivaldybės parengto savo renovavimo modelio esmė – atnaujintinus namus parinko pati savivaldybė, lengvatinę paskolą už gyventojus paima savivaldybės įsteigta įmonė „Zarasų būstas“, kuriai suteikta visiška iniciatyvos ir organizavimo teisė. Atlikus energinius tyrimus buvo atrinkti 45 seni daugiabučiai (983 butai), kurių gyventojai daugiausia Zarasų mieste moka už centralizuotą šildymą. Vidutinis dalyvaujančių programoje daugiabučių šilumos sunaudojimas yra net 191 kWh/kv.m per metus. Palyginimui: Lietuvoje vidurkis – apie 123 kWh/kv.m. Po atnaujinimo tikėtini šilumos energijos sutaupymai sudarys apie 62 proc. Skaičiuojama, kad dabartinėmis kainomis Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti prireiks beveik 24 mln. Lt. Pusė šios sumos bus finansuojama iš daugiabučių finansavimo programos JESSICA (15 proc.), Klimato kaitos specialiosios programos (15 proc.) ir Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo fondo (15 proc.). Kitą investicijų dalį, priklausomai nuo namo, gyventojai turėtų išmokėti maždaug per 13 metų iš sutaupytų už šildymą lėšų. Iki 2013 m. vasario vidurio Zarasuose įvyko 43 daugiabučių gyventojų susirinkimai, iš jų 35 namai sutiko pradėti renovaciją.

Druskininkai

Druskininkų savivaldybė pirmoji šalyje pradėjo įgyvendinti plataus masto bandomąjį daugiabučių namų atnaujinimo ir jų energinio efektyvumo didinimo projektą. Pirmiausia bus atnaujinta daugiau kaip 30 Druskininkų centre esančio Čiurlionio kvartalo daugiabučių namų, o per dvejus metus parengti visų savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių atnaujinimo projektai.

„Vykdydami subalansuotą savivaldybės plėtrą, lygiagrečiai su unikalios kurortinės vietovės plėtra investuojame ir į kompleksinę daugiabučių renovaciją bei gyvenamojo sektoriaus lygio kėlimą, kad būtų gera ne tik svečiams, bet ir vietos gyventojams“, – sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Druskininkų renovacijos planus padeda įgyvendinti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, administruojanti Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą. Renovacijos darbus finansuos pagal JESSICA finansinį modelį. 

2012 m. spalio pabaigoje Druskininkuose parengti pirmieji daugiabučių atnaujinimo investicijų planai. Jų duomenimis, po renovacijos Čiurlionio kvartalo daugiabučių gyventojai šilumos energijos sąnaudas turėtų sumažinti nuo 40 iki 60 proc. Jeigu gyventojai pritars, Druskininkų savivaldybė inicijuos modernizuoti ne tik namus, bet ir kvartalų viešąją infrastruktūrą – sutvarkys automobilių stovėjimo aikšteles šalia namų, apšvietimą, vaikų žaidimo aikšteles, želdinius ir įvažas.

2012 m. birželio 28 d. tarp Aplinkos ministerijos, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros ir Lietuvos savivaldybių asociacijos buvo pasirašytas susitarimas dėl savivaldybių vaidmens atnaujinant daugiabučius namus ir didinant jų energinį efektyvumą. Daugiau kaip 34 tūkst., t. y. apie 96 proc., daugiabučių namų Lietuvoje yra pastatyti arba gavę statybos leidimus iki 1993 m. Kaip tik  šių pastatų savininkai gali gauti valstybės paramą pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.

 Statistinis atnaujintas ar atnaujinamas namas yra penkiaaukštis, 51 buto, statytas 1974 m. mūrinis arba stambiaplokštis daugiabutis, kurio šildomas plotas siekia 2797 kvadratinius metrus. Iki šiol aktyviausiai daugiabučiai atnaujinami Panevėžio mieste. Šios savivaldybės investicijų dydis pastatams atnaujinti sudarė 17 proc. visų programoje dalyvaujančių savivaldybių. Gana aktyvios buvo Vilniaus, Klaipėdos ir Tauragės miestų savivaldybės – atitinkamai 10 ir 8 proc. investicijų.

Apklausus atnaujintų daugiabučių gyventojus paaiškėjo, kad po įvykdyto daugiabučio namo atnaujinimo (modernizacijos) jų turto vertė padidėjo 15–20 proc. Net 95 proc. gyventojų pareiškė, kad patartų ir kitoms bendrijoms dalyvauti atnaujinimo programoje. Siekdama paspartinti daugiabučių atnaujinimo procesą, Vyriausybė parengė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) finansinį modelį. Jame numatyta lėšų daugiabučiams atnaujinti pritraukti iš įvairių šaltinių:  Europos Sąjungos, valstybės biudžeto lėšų ir pačių gyventojų. Galimybes pasinaudoti ES lėšomis daugiabučiams atnaujinti suteikia ES iniciatyva JESSICA. 

Valstybė padės gyventojams kompensuodama dalį atnaujinimo (modernizavimo) darbų, iki 2013 m. gruodžio 31 d. butų ir kitų patalpų savininkams kompensuodama 100 proc. atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros atlikimo išlaidų. Nuo 2014 m. sausio 1 d. bus kompensuojama 50 proc. nurodytų išlaidų, organizuojant projekto įgyvendinimą. Asmenims, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą, valstybė apmokės paskolos grąžinimą ir palūkanas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. butų ir kitų patalpų savininkams kompensuojama 100 proc. faktinių, tačiau neviršijančių 0,35 Lt/kv. m per mėnesį buto naudingojo ar kitų patalpų bendrojo ploto, be PVM, atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų. Nuo 2014 m. sausio 1 d. kompensuojama 50 proc. išlaidų.

JESSICA iniciatyvą įkūrė Europos investicijų bankas kartu su Europos Komisija, bendradarbiaudamas su Europos Tarybos plėtros banku. Iniciatyvos pavadinimas reiškia „bendrą paramą tvarioms investicijoms į miestų teritorijas“, angl. „Joint European Support for Sustainable Investment in City Areas“. Naudodamosi šia iniciatyva valstybės narės gali skirti dalį joms skirtos ES struktūrinių fondų paramos atlyginamoms investicijoms į tvarių miestų projektus. Išnagrinėjus galimybes šią iniciatyvą taikyti Lietuvoje, pirmiausia buvo nutarta investuoti į energijos vartojimo efektyvumą, taigi – į senų daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą). Lietuva yra viena pirmųjų valstybių Europoje Sąjungoje, pasitelkusi JESSICA iniciatyvą energijos vartojimo efektyvumui didinti.

Vakarų valstybėse yra paplitęs toks požiūris: jeigu žmogus moka daugiau nei 10–20 proc. savo algos už šildymą, vadinasi, jis kenčia energinį skurdą. Deja, Lietuvoje gyventojų išlaidos už šildymą neretai viršija jų mėnesio pajamas...  Pasak Aplinkos ministerijos viceministrės Daivos Matonienės, pasirašinėjusios su savivaldybių vadovais sutartis, žengtas drąsus žingsnis išjudinti opų daugiabučių atnaujinimo klausimą. „Nesitikėjau tokio savivaldybių aktyvumo. Džiaugiuosi jų darbiniu nusiteikimu. Su savivaldybėmis vyksta produktyvus dialogas. Tikiuosi, kad geras mūsų ir savivaldybininkų komandinis darbas pagaliau įgaus kūną. Problemų bus, įvertinsime ir stengsimės sumažinti viešųjų darbų pirkimo rizikas, ypatingas dėmesys bus skiriamas techninei pastatų atnaujinimo priežiūrai ir kt.“

Parengta pagal Aplinkos ministerijos, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros, savivaldybių viešųjų ryšių atstovų pranešimus

Nr.       Savivaldybė              Savivaldybių pateikti             Sutartyje

                                                    atnaujintinų                    numatytas

                                                   namų sąrašai               namų skaičius

1.     Akmenės r.                 51                     17

2.     Alytaus m.                 62                     17

3.     Alytaus r.                    7                       7

4.     Anykščių r.                 18                     16

5.     Birštono                    18                     16

6.     Biržų r.                      19                     16

7.     Druskininkų               20                     16

8.     Elektrėnų                   10                     10

9.     Ignalinos r.           nedalyvauja           nedalyvauja

10.    Jonavos r.                   42                     17

11.    Joniškio r.                  35                     16

12.    Jurbarko r.                  12                     12

13.    Kaišiadorių r.              16                     16

14.    Kalvarijos            nedalyvauja           nedalyvauja

15.    Kauno m.                  103                    35

16.    Kauno r.                     20                     16

17.    Kazlų Rūdos                4                       4

18.    Kelmės r.                   20                     16

19.    Kėdainių r.                 39                     17

20.    Klaipėdos m.              24                     24

21.    Klaipėdos r.                30                     17

22.    Kretingos r.                31                     16

23.    Kupiškio r.                 28                     16

24.    Lazdijų r.                   13                     13

25.    Marijampolės             52                     16

26.    Mažeikių r.                 59                     16

27.    Molėtų r.                    11                     11

28.    Neringos                     6                       6

29.    Pagėgių                      7                       7

30.    Pakruojo r.                 17                     16

31.    Palangos m.                54                     16

32.    Panevėžio m.              22                     22

33.    Panevėžio r.                21                     16

34.    Pasvalio r.                  31                     17

35.    Plungės r.                   22                     16

36.    Prienų r.                     46                     16

37.    Radviliškio r.               9                       9

38.    Raseinių r.                  12                     12

39.    Rietavo                      7                       7

40.    Rokiškio r.                 32                     16

41.    Skuodo r.             nedalyvauja           nedalyvauja

42.    Šakių r.                      38                     16

43.    Šalčininkų r.               11                     11

44.    Šiaulių m.                  18                     18

45.    Šiaulių r.                    23                     16

46.    Šilalės r.                    13                     13

47.    Šilutės r.                    32                     16

48.    Širvintų r.                    5                       5

49.    Švenčionių r.              21                     16

50.    Tauragės r.                  19                     16

51.    Telšių r.                     29                     17

52.    Trakų r.                      38                     16

53.    Ukmergės r.                23                     15

54.    Utenos r.                    16                     16

55.    Varėnos r.                   22                     16

56.    Vilkaviškio r.              40                     16

57.    Vilniaus m.                26                     26

58.    Vilniaus r.                  12                     12

59.    Visagino              nedalyvauja           nedalyvauja

60.    Zarasų r.                     10                     10

Komentarai (0)   Į viršų   Atgal
Parašykite savo nuomonę:
Vardas: El. paštas:
CAPTCHA Image
Įveskite aukščiau matomus skaičius:
 

  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios