Titulinis Istorija Archyvas Paslaugos Kontaktai English
 
  Savivaldybių žinios
Kaštonų g. 4,
LT-01107 Vilnius,
Tel.: (8-5) 262 08 47
Faks. (8-5) 262 20 83
el.p.info@savzinios.lt

 

"Savivaldybių žinios" - vienintelis Lietuvoje leidinys apie savivaldą, pasiekiantis atokiausius šalies kampelius nuo mažiausios seniūnijos iki Seimo.

Archyvas

Nr. 9 (642), 2013-03-28
VYRIAUSYBĖ SAVIVALDYBĖMS ŽADA GERŲ PROJEKTŲ TĘSTINUMĄ

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Jurgis AMBRAZAS

Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos XVI Vyriausybės pirmasis šimtadienis – data, kai galima įvertinti politines aplinkybes, bet ne nuverstus kalnus. Gerai, jeigu viršūnėse besikeičiantiems pareigūnams per 100 dienų pavyksta susėsti į kėdes. Šios Vyriausybės „orkestras“ renkamas tokiu būdu, kuris užtikrina valdančiosios koalicijos stabilumą. Viceministrų pareigybės derintos koalicijos Politinėje taryboje, ir tai esą lėtino aukščiausio valdžios ešelono formavimą. Beje, nuo pat vyriausybinės dėlionės pradžios šalies Prezidentė nerodė noro skubėti ir kėlė kandidatams į ministrus nemenkus reikalavimus. Galbūt lėtesnis Vyriausybės formavimo tempas atsipirks, kai bus tikrinamas valdžios politinis stabilumas. Tuos išbandymus jau dabar galima numatyti – tai kelerius metus besitęsianti byla dėl Darbo partijos „juodosios buhalterijos“, kuri artėja prie atomazgos, taip pat minėtos partijos ketinimas susijungti su partija Tvarka ir teisingumas.

REVOLIUCIJŲ NEBUS

Premjeras A. Butkevičius, pristatydamas Seime šimtadienio darbus, buvo nuosaikus, žadėjo mažai – ypač netikėtų sprendimų: „Pradėdamas eiti Ministro Pirmininko pareigas sakiau – revoliucijų nebus. Šiandien galiu tik  pakartoti – tikrai nesiimsime skubotų, nepamatuotų pertvarkų ir nelenktyniausime parengtų įstatymų projektų gausa.“ Kylanti ekonomika teikia vilčių, kad ši valdančioji koalicija išvengs tokių sprendimų, kaip vadinamoji naktinė mokesčių reforma, kuri ženklino ankstesnės, Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės darbo pradžią 2008 m. Vis dėlto nepavyks išvengti vienos fundamentalios permainos. Estams įsivedus eurą, latviams besirengiant įsivesti Europos Sąjungos  valiutą nuo 2014 m., ši Vyriausybė ketina neatsilikti nuo kaimynų – rengia Lietuvą euro įvedimui nuo 2015 m.

EKONOMIKA ANT BANGOS

Visuomenei optimizmo suteikia oficialiai skelbiami šalies ūkio raidos rodikliai – ypač kai Lietuva atsiduria pirmaujančiųjų gretose. Antai Lietuvos eksportas pernai augo 14 proc. – tai trečias pagal dydį rodiklis ES. Lietuvą aplenkė Graikija (17 proc.) ir Latvija (16 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad, palyginti su kriziniais 2009 metais, eksportas išaugo beveik dvigubai, analitikai pagrįstai tvirtina, kad 2012-ieji buvo geriausi eksporto metai nuo 1990-ųjų.

Įdomu ir tai, kad lietuviško eksporto šuolį daugiausia lėmė žemės ūkio produkcija, kuri į antrą vietą nustūmė įprastai pirmaujančią naftos produktų pramonę. Verslumą ir eksportą skatinančios VšĮ „Versli Lietuva“ analitikų vertinimu, maisto pramonės įmonių pastangos ieškant naujų ryšių ir partnerių taip pat sėkmingai didino eksportą ir plėtė eksporto geografiją, todėl šiai pramonės šakai 2013 metai taip pat turėtų būti sėkmingi. Lietuvos bankas numato, kad 2012 m. beveik nepasikeitusios investicijos 2013 m. pakils 4,6 proc. ir tolesniais metais vis labiau didės. Vienas iš augimo veiksnių yra tai, kad pramonės įmonės dabar panaudoja didelę dalį – apie tris ketvirtadalius – savo pajėgumų, vadinasi, plečiant gamybą, kurią po truputį skatins tiek išorės, tiek vidaus paklausa, didės poreikis investuoti.

Vis dėlto gerėjantys ūkio rodikliai nebūtinai turi tenkinti euro įvedimo kriterijus. Yra ekonomistų, kurių nuomone, kainų stabilumo kriterijus, kuris Lietuvai „pakišo koją“, kai eurą  norėta įsivesti  nuo 2007 m., gali pagadinti reikalus ir bandant antrą kartą. Yra manančių, kad Lietuvos valdžia yra priėmusi nemažai sprendimų, kurie didina kainas – tai susiję su kai kuriais akcizais, elektros tarifais. Prie tokių veiksnių priskirtinas ir šios Vyriausybės įgyvendintas minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas. Dar neaišku, kaip MMA prieaugis per ilgą laiką paveiks kainas ir nedarbo dinamiką. Atlyginimų didinimo srityje Vyriausybė turi neabejotiną konkurentą – visą pasaulio ūkį, kuris konkuruoja su Lietuvos verslo subjektais. Užsienio konkurencijai atvirame ekonomikos sektoriuje darbo užmokestis kyla bemaž du kartus sparčiau nei ten, kur užsienio konkurencija nepasiekia. Atsigavimo laikotarpiu užsienio konkurencijai atvirame sektoriuje darbo užmokestis pakilo 10 proc., o užsienio konkurencijai uždarame sektoriuje – apie 6 proc. Per pastaruosius trejus metus užsienio konkurencijai atvirame sektoriuje ekonominis aktyvumas ir darbo našumas didėjo labiau, jame labiau trūko darbuotojų. Padėties darbo rinkoje gerėjimas ir toliau turėtų labai priklausyti nuo užsienio konkurencijai atviro ekonomikos sektoriaus.

Padėtis darbo rinkoje pernai gerėjo, tačiau, Lietuvos banko vertinimu, iš dalies dėl trumpalaikių veiksnių. Užimtųjų  praėjusių metų antroje pusėje gerokai pagausėjo žemės ūkyje, kur didesnį ekonominį aktyvumą lėmė geras derlius. Užimtųjų skaičius didėjo ir pramonėje. Ekonomikos sektoriuje, kurio nepasiekia užsienio konkurencija, užimtųjų skaičius dabar didėja lėčiau, o kai kuriose ekonominėse veiklose (pvz., viešajame valdyme, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje) mažėja.

DUJOS NEPIGS – ATNAUJINKIME BŪSTUS

Nušviesdamas Seimui energetikos reikalus, Premjeras negailėjo kritikos ankstesnei Vyriausybei: „Dveji metai buvo sugaišta, įgyvendinant Suskystintųjų dujų terminalo statybą. Šiuo metu jau būtume galėję importuoti pigesnes dujas rinkos kainomis. Girdėjome nemažai mūsų pirmtakų savigyros, nors spėta sudaryti tik vieną sutartį dėl laivo pirkimo. Pasirašėme akvatorijos gilinimo sutartį ir jau pradėti darbai, o praėjusią savaitę sudaryta sutartis dėl krantinės statybos. Dėsime visas pastangas, kad terminalo atidarymas daugiau nevėluotų ir jis pradėtų veikti, kaip numatyta, 2014 metais.“

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba – visiškai konkretus valstybės pelno arba nuostolio klausimas. Terminalas spaudžia labiau nei nauja atominė jėgainė, apie kurią A. Butkevičius pasakė: „Lietuvos ateitis – mišri energetika. Dar neatsakytas klausimas – su atomine elektrine ar be jos.“ Daugiau aiškumo dėl namų atnaujinimo. Iš Premjero kalbos: „Dar šiemet visose  savivaldybėse prasidės   daugiabučių  modernizavimas pagal naują modelį –  pirmam etapui atrinkta per 800 namų. Kad  šiam procesui nebūtų kliūčių, įsteigta Centrinė perkančioji organizacija, per kurią bus rengiami viešieji konkursai. Renovacijos darbų užmojis turėtų suaktyvinti  statybų, statybinių medžiagų verslą. 

Dar opozicijoje parengta programa gyventojams bus palanki tuo, kad jiems nereikės imti banko paskolų. Tai padarys savivaldybės paskirti administratoriai, o sąskaitos už šildymą, nuo jų atskaičiavus renovacijos išlaidas, bus mažesnės, negu tokiame pačiame nerenovuotame name. Nuo 2014 metų planuojame pradėti viešosios paskirties pastatų atnaujinimą, kuriam panaudosime naujos ES finansinės perspektyvos struktūrinių fondų lėšas. Pirmenybę teiksime gydymo, kultūros, administracinių ir mokslo institucijų renovacijai. Sumažėjusios šilumos sąnaudos leis gerokai sutaupyti lėšų pastatams išlaikyti.“ Renovacijos programa – matyt, vienas iš nedaugelio viltingų ženklų savivaldybėms, nes nėra požymių, kad artimiausiu metu pigs elektra ir kuras.

ASIGNAVIMŲ KARPYMO TĘSTINUMAS

Tokiomis aplinkybėmis savivaldybininkams belieka spausti visą Vyriausybę ir jos pavienius narius, kad šie vykdytų prisiimtus įsipareigojimus. Daugelį rūpimų dalykų Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovai iškėlė jau įvykusiuose susitikimuose su Premjeru ir ministrais. Nemažai reikalų gali būti sutvarkyta tiktai Seimui pakeitus senus arba priėmus naujus įstatymus. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovas Valentinas Bukauskas  „Savivaldybių žinioms“ pranešė apie „namų darbų“ vykdymą: „Komitetas peržiūrėjo ir perregistravo visus ankstesnės kadencijos Seime įregistruotus teisės aktus, kurie yra reikšmingi savivaldai. Darbo grupė parengė ir pateikė frakcijoms svarstyti Rinkimų kodekso projektą, kuris reglamentuotų savivaldybių, Seimo, Europos Parlamento, šalies Prezidento rinkimus.“

Vis dėlto bene svarbiausias XVI Vyriausybės „namų darbas“ – darbų tęstinumas, kurį pažadėjo A. Butkevičius: „Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad ši Vyriausybė yra pasirengusi  įgyvendinti ir tai, ko  iki šiol nebuvo Lietuvos politikoje – darbų tęstinumo kultūrą.“ Toks įsipareigojimas aktualus, turint omeny pernai lapkritį ankstesnės Vyriausybės patvirtintą Nacionalinę pažangos programą, kuri regionų lygmeniu  numato skirstyti ne mažiau kaip 20 proc. visos Lietuvai tenkančios ES ir kitos tarptautinės paramos. 2007–2013 m. per regionų plėtros tarybas buvo paskirstoma apie 7 proc. tokios paramos. Deja, aplinkybės verčia manyti, kad ši Vyriausybė laikysis ir kitokio pobūdžio tęstinumo – kažin ar atsirado prielaidų valstybei didinti asignavimus savivaldybėms. „Atsigaunanti ekonomika nepradėjo tirpdyti milijardinių biudžeto skolų ir labai šykščiai seikėja papildomas pajamas“, – pasakė A. Butkevičius Seimui.

Komentarai (0)   Į viršų   Atgal
Parašykite savo nuomonę:
Vardas: El. paštas:
CAPTCHA Image
Įveskite aukščiau matomus skaičius:
 

  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios