Titulinis Istorija Archyvas Paslaugos Kontaktai English
 
  Savivaldybių žinios
Kaštonų g. 4,
LT-01107 Vilnius,
Tel.: (8-5) 262 08 47
Faks. (8-5) 262 20 83
el.p.info@savzinios.lt

 

"Savivaldybių žinios" - vienintelis Lietuvoje leidinys apie savivaldą, pasiekiantis atokiausius šalies kampelius nuo mažiausios seniūnijos iki Seimo.

Archyvas

Nr. 9 (642), 2013-03-28
KO MOKYSIME KINUS?

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Arūnas BRAZAUSKAS

Svarstant Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės darbus, nuveiktus per pirmąjį šimtą dienų, įdomu patyrinėti pamatą, ant kurio ta Vyriausybė stovi. Per visą ankstesnės Vyriausybės kadenciją veikė Valstybės valdymo tobulinimo, arba Saulėlydžio, komisija. Paskelbtoje jos 2009–2012 m. ataskaitoje apstu skaičių, kuriais ir išreiškiami pasiekimai.

Pavyzdžiui, teigiama, kad „suvaldytas valstybės tarnybos augimas ir naujų įstaigų steigimas“. Ši pergalė iliustruojama kiekybiniais rodikliais.  Vyriausybei atskaitingose įstaigose dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų (užimtų pareigybių) skaičius sumažėjo 12,4 proc. (2008 m. pabaigoje buvo 59 913,55 užimtos pareigybės, o 2011 m. – 52 474,67). Valstybės išlaidos darbo užmokesčiui nuo 2008 m. sumažėjo 17 proc., arba beveik 700 mln. Lt. 32 proc. sumažintas Vyriausybei atskaitingų įstaigų skaičius. Dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu apskaičiuotas pareigybių (vadinamųjų etatų) sumažėjimas daro įspūdį – 7438,88. Kartu kyla nuogąstavimas, kad toks tikslumas ir apskritai skaičių gausa gali užtemdyti realią padėtį, kuri išreiškiama kokybiniais vertinimais. Tokių yra pateikę valdžios mechanizmo tyrinėtojai.

Prof. dr. Vitalis Nakrošis ir dr. Žilvinas Martinaitis iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) sudarė Lietuvos valstybinių agentūrų ir kitų viešojo sektoriaus įmonių bei įstaigų žinyną. Prof. V. Nakrošis interviu, kuris paskelbtas TSPMI tinklalapyje, lygina Lietuvą ir Estiją: 2010 m. Lietuvoje Vyriausybės veiklos srityje centrinės valdžios lygmeniu veikė 1061 įstaiga: 14 ministerijų, 98 įstaigos prie ministerijų, 14 Vyriausybės ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų, 607 biudžetinės įstaigos, 168 viešosios įstaigos, 100 valstybės įmonių ir 60 akcinių bendrovių; o Estijoje centrinio lygmens organizacijų 2010 m. buvo gerokai mažiau: 11 ministerijų ir 51 Vyriausybės institucija (įskaitant 15 apskričių administracijų), 150 valstybės agentūrų, 21 viešoji įstaiga ir 66 fondai (iš viso 299 organizacijos centriniu valdymo lygmeniu be valstybės įmonių). Nors 2010–2011 m. Lietuvoje įstaigų skaičius sumažėjo nuo 1061 iki 855, mums dar toloka iki Estijos  „minimalistinės“ valdžios, kurios įstaigų skaičius maždaug tris kartus mažesnis.

Jeigu ne didesnis vidutinis darbo užmokestis Estijoje, ne „riebesnės“ estiškos pensijos, sakytume, kad estai nemoka tvarkytis. Bet jie gerai tvarkosi ir jų valdžia kažkodėl mažiau išsipūtusi. Prof. V. Nakrošio nuomonė apie giluminius procesus, formuojančius Lietuvos valdžios įstaigų landšaftą: „Lietuvoje gana politizuotas ne tik įstaigų pertvarkymas, bet ir kiti valstybės valdymo sprendimai, įskaitant dažnai su įstaigų pertvarkymu susijusį valstybės tarnautojų, einančių vadovaujamas pareigas, priėmimą ir atleidimą (kai griebiamasi reorganizacijos norint „nuimti“ netinkamą vadovą). Visa tai galėtų paaiškinti „švytuoklės“ principas Lietuvos politinėje sistemoje ir konfrontacija tarp svarbiausių Lietuvos politinių partijų.

Esant tokiai politinei aplinkai organizaciniai pokyčiai gana dažnai vyko vadovaujantis siaurais politiniais interesais. Nors kartais buvo prisidengiama įvairiais „organizaciniais modeliais“, iš tikrųjų buvo siekiama į įvairias organizacijas „pastatyti“ savus žmones. Mūsų analizės rezultatai tai patvirtina – Vyriausybės, kurios atėjo į valdžią po esminio valdančiosios daugumos pasikeitimo  Seime, priėmė sprendimus dėl dviejų trečdalių organizacinių pokyčių (įskaitant įstaigų panaikinimo).“

Laikantis Lietuvos politinės sistemos tradicijų, po kiekvienų Seimo rinkimų, jeigu tiktai keičiasi valdančioji dauguma, vyksta karštligiškos permainos valdininkijos viršūnėlėse. Įvairaus rango pareigūnai komunikuoja tarp savęs, stumdo figūras biurokratinėje šachmatų lentoje ir mažiausiai suka galvą dėl komunikacijos su visuomene. Šaliai svarbūs sprendimai daromi už uždarų durų, tad nenuostabu, kad, „nuleidus“ visa tai piliečiams, šie ne visuomet lieka patenkinti. Tokių nesusipratimų pavyzdžiai – prieštaringi sprendimai socialinės apsaugos, švietimo, energetikos srityje. Pasikeitus komunistinės Kinijos vadovams atėjo žinia, kad šie linkę kovoti su korupcija ir biurokratizmu. Deklaruojamas siekis sumažinti administravimo naštą, tenkančią centrinei valdžiai. Antai tos šalies Valstybės taryba sprendžia ir reguliuoja maždaug 1700 klausimų. Nuspręsta jų skaičių sumažinti trečdaliu. Vienas iš aukštųjų Kinijos vadovų pasakė: „Ką gali nulemti rinka – atiduosime rinkai, ką gali spręsti visuomenė – perleisime visuomenei.“

Galėtume retoriškai paklausti, iš ko labiau galėtų pasimokyti Kinijos Liaudies Respublika – iš Estijos ar iš Lietuvos? Valstybės dydis kinams nesvarbu – juk sektinu pavyzdžiu jie jau pasirinko Singapūrą.

Komentarai (0)   Į viršų   Atgal
Parašykite savo nuomonę:
Vardas: El. paštas:
CAPTCHA Image
Įveskite aukščiau matomus skaičius:
 

  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios