Titulinis Istorija Archyvas Paslaugos Kontaktai English
 
  Savivaldybių žinios
Kaštonų g. 4,
LT-01107 Vilnius,
Tel.: (8-5) 262 08 47
Faks. (8-5) 262 20 83
el.p.info@savzinios.lt

 

"Savivaldybių žinios" - vienintelis Lietuvoje leidinys apie savivaldą, pasiekiantis atokiausius šalies kampelius nuo mažiausios seniūnijos iki Seimo.

Archyvas

Nr. 13 (646), 2013-05-09
BIRŠTONAS VASARĄ PASITINKA ATSINAUJINĘS

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Rimantė KURKAUSKAITĖ

Mineraliniais vandenimis, ramybe, jaukumu ir patraukliu kultūrinio gyvenimo stiliumi išsiskiriantis Birštonas artėjant vasarai svečius pasitinka atsinaujinęs. Birštono kurortas vienintelis Lietuvoje vykdo eko miesto projektą ir kuria žaliojo, palaikančio pusiausvyrą su gamta miesto reputaciją. Artėjantis vasaros sezonas Birštone bus patrauklus ne tik ramaus poilsio ir sveikatos procedūrų išsiilgusiems žmonėms, bet ir aktyvių pramogų mėgėjams, kultūros gerbėjams.

Vienas  ryškiausių naujų objektų Birštone – jau gegužės mėnesį veiklą pradėsianti nauja sanatorija „Eglės sanatorija. Birštonas“. Naujoji gydykla yra ant Nemuno kranto, įsikomponavusi į miško parką, esantį netoli centrinio sutvarkyto ir išpuoselėto miesto parko. Sanatorijoje vienu metu galės apsistoti iki 700 žmonių. Su šios sanatorijos veikla, modernių sanatorinių, sveikatinimo paslaugų plėtra siejami Birštono – modernaus kurortinio miesto ateities ir raidos lūkesčiai.

Kita svarbi Birštono kurorto plėtros kryptis – aktyvaus poilsio infrastruktūros kūrimas. Jau baigiama stadiono rekonstrukcija, išplėsti teniso kortai. Orientuojamasi ne tik į ilgalaikius sanatorijų lankytojus, bet ir į savaitgalinius ir vienos dienos turistus. Šią vasarą bus įrengta dar daugiau dviračių nuomos punktų. Be to, šiuo metu vykdomas išskirtinis – apie 5 km dviračių takų projektas visoje savivaldybės teritorijoje, sujungsiantis senąsias ir naująsias dviračių trasas į 10 km žiedą.

Atsinaujinęs Birštonas siekia konkuruoti tarptautinėje turizmo, sveikatos paslaugų rinkoje, todėl šiuo metu vykdomų išskirtinių projektų kryptis – mineralinio vandens ir natūralių gamtos išteklių panaudojimas sveikatinimo turizmui – tai mineralinio vandens galerijos ir jūrų klimato atmosfera, kurią bus galima rasti tik Birštone. Bus įrenginėjami mineralinių vandenų garintuvai ir sudaroma druskų kambario atmosfera lauke. Pro specialius garintuvus pratekantis mineralinis vanduo sukurs jūros atmosferą, ypač patrauklią žmonėms, kurie skundžiasi kvėpavimo takų problemomis. Tokia terapija būdinga Vokietijos, Lenkijos, Čekijos kurortams. Lietuvoje tai išskirtinis ir vargu ar pakartojamas projektas, kuriuo mėgautis bus galima tik atvykus į Birštoną.

Jau birželio mėnesį, per Birštono miesto šventę, lankytojams duris atvers Kurhauzas, vienas įspūdingiausių pastatų Birštone. Tai vienintelis toks išlikęs medinės architektūros pastatas Lietuvoje, kuriame išsaugota istorinė dvasia.

„Tikimės, kad Kurhauzas taps reikšmingu įvykiu ir Birštonui, ir Lietuvai“, – sakė Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė. Rekonstruotame Birštono kurhauze naujai įrengtas vidaus interjeras: scena, kameriniams renginiams skirta didžioji salė ir dvi erdvės, kuriose vyks ekspozicijos ir kūrybinės dirbtuvės. Kurhauze atsiras ypatinga erdvė, kurioje vyks klasikinės muzikos, džiazo, pučiamųjų koncertai ir bus eksponuojami meno kūriniai.

Į kurortą atvykstančius svečius pasitiks dar gražiau sutvarkytas, pernai baigtas atnaujinti Birštono kurorto centrinis parkas. Šeimų poreikiams pritaikytame Centriniame parke įrengti patrauklūs sporto, aktyvaus poilsio ir skulptūrų takai. Aktyvaus sporto takuose įrengti lauko treniruokliai, žaidimų aikštelės vaikams. 25 ha miško plote įrengtas skulptūrų takas suteikia poilsį nuostabios gamtos ir meno prieglobstyje. Parko dalis, kurios takų vingiuose išdėstytos skulptūros – tinkama vieta pasivaikščiojimams ar meditacijai, harmonizuojančiai sielą ir kūną. Išsislapstę tarp pušų lietuvių skulptorių darbai elegantiškai papildo ir prakalbina erdvę, kurioje dera unikali gamta ir šiuolaikinis menas.

Birželį Birštonas tradiciškai pakvies į kurorto šventę, į kurią kasmet atvyksta gausus būrys svečių iš Lietuvos ir užsienio. Birželio 7–9 d. kurortas ir vėl džiugins įvairiais renginiais, koncertais. Šiemet pagrindinis šventės akcentas bus istorinio Birštono kurhauzo atidarymas.

Visą vasarą Birštono sanatorijų lankytojai, poilsiautojai, turistai galės išbandyti tradicines kurorto pramogas – pasiplaukiojimus pramoginiais laivais Nemune, skrydžius oro balionais arba parasparniais virš Didžiųjų Nemuno kilpų, Birštono, Prienų ir Punios šilo, sklandymą, pažintines keliones oro taksi. Meno ir kultūros gerbėjus sukvies skulptorių plenerai, sakralinės muzikos festivalis „Vargonų vasara Birštone“, vakarai su poezija ir muzika „Po žvaigždėtu rugpjūčio dangum“, šventinė fiesta „Vasaros mozaika“. Puoselėjant eko miesto idėjas bus surengtas itin didelį  pasisekimą turėjęs kultūros ir ekologijos festivalis „Green parkas“, kai šiuolaikinis menas demonstruojamas įvairiose netradicinėse Birštono kurorto erdvėse.

Birštono kurhauzas

• Vokiškos kilmės žodis kurhauzas reiškia ir poilsio namus kurorte, ir poilsio namų koncertų, šokių salę su bufetu. Kurhauzai Lietuvoje, Europos pavyzdžiu, buvo statomi kurortuose apie 1880 m., XIX a. pabaigoje  ir tapdavo mėgstama poilsiautojų pramogų vieta. Kurhauzai buvo pastatyti Palangoje, Druskininkuose, Birštone – juose įrengti lošimo namai, bankų filialai.

• Apie medinį Birštono kurhauzą rašoma nuo 1857 m. XIX a. pabaigoje  jis įvardijamas kurhauzu, kurorto sale, kurioje buvo bufetas, šokių salė, stalo žaidimų, kortavimo stalai. Birštono kurhauzas išsiskyrė ramiu, nuosaikiu kurortiniu stiliumi.

• Birštono kurhauzas žymus tuo, kad jame buvo ruošiamasi 1863 m. sukilimui – didžiojoje kurorto salėje vyko vienas pirmųjų pasiruošimo sukilimui susirinkimų, kuriame dalyvavo keletas Lietuvos ir Lenkijos kultūrinio elito atstovų: italų kilmės Lietuvos grafikas, tapytojas Mykolas Elvyras Andriolis (Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ iliustracijų autorius), kilmingas bajoras, dailininkas, vienas iš sukilimo Vilniaus gubernijoje organizatorių, Antanas Zaleskis ir sukilimo Lenkijoje emisaras, prancūzų kilmės aristokratas Nestoras Diuleranas. Žinoma ir tai, kad 1862 m. liepos mėn. Birštono kurhauze buvo uždrausta šokti.

• Tarpukariu Birštono kurhauze veikė restoranas, buvo įrengta koncertų salė, kurioje atlikti rečitalių atvažiuodavo solistas Petras Oleka. Buvo įprasta, kad koncertai tęsdavosi nuo pusvalandžio iki valandos ir vykdavo du kartus per savaitę. Kurhauzo lankytojų pramogoms buvo samdomas dūdų orkestras. Santūrus medinio kurhauzo interjeras buvo dekoruotas Kazio Šimonio pano, didžiojoje salėje įrengta pakyla muzikantams. Taip pat buvo įrengta lauko terasa, kurioje po skėčiais stovėjo staliukai, pagal to meto madą apdengti baltomis staltiesėmis.  Archyvuose aptinkami įrašai, kad kurorto gydytojai, tarp jų – gydymo purvu pradininkas Jurgis Venckūnas, buvo nepatenkinti tuo, kad besigydantys sanatorijoje ir pramogaujantys Kurhauze „išsiblaškydavo ir nukrypdavo nuo kurortinio režimo“.

• Per Antrąjį pasaulinį karą medinis Kurhauzas nukentėjo nuo gaisro, tarybiniais metais buvo rekonstruotas ir įgijo modernesnę išraišką, medinės drožybos elementų.

• 2006 m. Birštono medinis kurhauzas įrašytas į architektūros paveldo objektų sąrašą.

• ES struktūrinių fondų lėšomis rekonstruotą dabartinį Birštono kurhauzo kompleksą sudaro trys kultūros paveldo objektai: medinis kurhauzas, administracinis pastatas ir pastatas-archyvas.

• Įsigyta ypatinga Kurhauzo scenos garso ir šviesos įranga, todėl atsiveria didesnės kokybiškos muzikos ir kūrybos realizavimo, kūrybinių industrijų vystymo galimybės.

Laura NARVIDAITĖ

Komentarai (0)   Į viršų   Atgal
Parašykite savo nuomonę:
Vardas: El. paštas:
CAPTCHA Image
Įveskite aukščiau matomus skaičius:
 

  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios