Titulinis Istorija Archyvas Paslaugos Kontaktai English
 
  Savivaldybių žinios
Kaštonų g. 4,
LT-01107 Vilnius,
Tel.: (8-5) 262 08 47
Faks. (8-5) 262 20 83
el.p.info@savzinios.lt

 

"Savivaldybių žinios" - vienintelis Lietuvoje leidinys apie savivaldą, pasiekiantis atokiausius šalies kampelius nuo mažiausios seniūnijos iki Seimo.

Archyvas

Nr. 13 (647), 2013-05-16
LSA SUVAŽIAVIMAS

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

 

LSA PREZIDENTO RIČARDO  MALINAUSKO ATASKAITINIS PRANEŠIMAS

LSA XIX SUVAŽIAVIME (2013-05-09) BIRŠTONE

Ataskaitinis laikotarpis buvo  turiningas: vyko  rinkimai į Seimą, suformuota nauja Vyriausybė, kurios programos dauguma nuostatų šalies savivaldybėms atrodo priimtinos ir ilgai siektos. LSA atstovai susitiko su  XVI Vyriausybės ministrais, atsakingais už savivaldai svarbias sferas. LSA valdybos nariai susitikimuose pateikė klausimus ir problemas, o kaip mus išgirdo – pagyvensim, pamatysim.

FINANSAI                                  

LSA veikla ginant savivaldybių interesus finansų srityje išlieka viena svarbiausių. Mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti savivaldybėms pakankamą lėšų poreikį tiek savarankiškosioms, tiek valstybės perduotoms funkcijoms įvykdyti, tiek mokinio krepšelio reikmėms finansuoti. Daug dėmesio skyrėme savivaldybių lėšų poreikiams subalansuoti ir didesniam finansiniam savarankiškumui užtikrinti. Derantis dėl 2013 m. savivaldybių biudžetų LSA pavyko rasti supratimą su centrine valdžia dėl dalies prašymų patenkinimo. Nuo 2013 m. atsisakyta savivaldybių biudžetų savarankiškų pajamų augimo iki 0 procentų ribojimo, taikyto 2010–2012 m. Todėl 2013 m. nė vienai savivaldybei nereikės grąžinti valstybės biudžetui bendrosios dotacijos kompensacijos. Deja, reikšminga dalis LSA prašymų liko be deramo atgarsio. Pavyzdžiui:

• Nors 2012 m. liepos 1 d. padidinta minimali mėnesio alga – savivaldybėms papildomas finansavimas neskirtas. Buvusi finansų ministrė net atsiuntė raštą, kad esate savarankiški ir šią problemą spręskite mažindami darbuotojų skaičių.

• Vyriausybė nepritarė LSA prašymui dėl savivaldybių skolinimosi limitų ir galimybių skolintis investicijų projektams, kurie įgyvendinami be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, padidinimo 10 procentinių punktų 2013 m. Todėl beveik pusė savivaldybių nebeturės teisės skolintis savo lėšomis finansuojamiems investicijų projektams įgyvendinti. Keistokai atrodo, kai savivaldybė, įgyvendindama ES lėšomis remiamą energijos efektyvesnio naudojimo projektą, pakeis langus mokykloje ar vaikų darželyje, bet paliks apdaužytas ir nedažytas sienas. Deja, tokie darbai ir išlaidos vis dar nepripažįstami tinkamais finansuoti iš ES struktūrinės paramos lėšų, o 29 savivaldybės neturės teisės pasiskolinti lėšų minėtiesiems darbams.

• Centrinė valdžia nepatenkino ir dar vieno reikšmingo LSA prašymo, todėl po 2013 m. nebegalios nuostatos, kurios leido valstybės biudžeto viršplanines pajamas naudoti savivaldybių negautoms pajamoms kompensuoti.

VIEŠIEJI PIRKIMAI

LSA ne kartą reikalavo aiškesnių, paprastesnių ir greičiau įgyvendinamų viešųjų pirkimų procedūrų. Tikimės, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos bus supaprastintos ir leis pagreitinti viešuosius pirkimus.

ŠVIETIMAS IR KULTŪRA

Džiugu, kad į LSA pastangas ir dalį argumentų buvo atsižvelgta tikslinant 2012 m. nacionalinio biudžeto įstatymą. Vyriausybė paliko savivaldybėms 4,565 mln. Lt mokinio krepšelio lėšų mokytojų išeitinėms kompensacijoms išmokėti. Savivaldybėms skirtas specialiąsias tikslines dotacijas mokinio krepšeliui finansuoti sumažino 17,531 mln. Lt, o ne 22,096 mln. Lt, kaip buvo numatyta pirminiame įstatymo projekto variante. LSA pozicija mokinio krepšelio atžvilgiu išliks tvirta ir ateityje. LSA siekia, kad jau šiais metais ir ateityje nebūtų išimamos mokinio krepšelio lėšos dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus po rugsėjo 1 d.    

Pagal Vyriausybės „Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles“, kaimiškose savivaldybėse nesusidarius dviem klasėms gali būti uždaromos mokyklos. Tokiu atveju mokinius tektų vežti į mokyklą, esančią už 10 ar 45 km.  Dėl to didėja mokinių vežiojimo išlaidos, kurioms papildomos lėšos neskiriamos. Ir toliau sieksime, kad būtų pakeistos minėtos taisyklės ir  išsaugotos kaimo ir miestelių mokyklos. Pastaruoju metu šalyje steigiami universalūs daugiafunkciai centrai (UDC), kuriuose, be švietimo paslaugų, teikiamos kultūros, socialinės, sveikatos ir kt. paslaugos. Savivaldybėms iškyla problemų dėl daugiafunkcių centrų įteisinimo, t. y. teisės aktų nuostatų suderinamumo su šakinėmis ministerijomis. LSA Švietimo ir kultūros komitetas organizavo diskusijas su ministerijų atstovais ir sutarė, kad artimiausiu metu bus parengta UDC koncepcija, papildytas Bibliotekų įstatymas, tobulinami kiti teisės aktai. Aktuali išlieka jaunų kultūros specialistų problema regionuose. Dabartinė kvalifikacijos tobulinimo sistema neskatina kūrybinės motyvacijos ir profesinio konkurencingumo, maži kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai. LSA sieks, kad būtų atnaujinta kultūros darbuotojų atlyginimų didinimo programa.

SOCIALINIAI KLAUSIMAI

Socialinėje srityje daug dėmesio skirta piniginei socialinei paramai tobulinti. Per pastaruosius metus išlaidos socialinėms pašalpoms nuolat didėjo. Kasmet tam išleidžiame apie  600 mln. Lt.  

Džiugina tai, kad eksperimentas su penkiomis savivaldybėmis parodė, kad savivaldybėms suteikus savarankiškumo  pačioms skirstyti socialines pašalpas įmanoma sumažinti išlaidas  ir užkirsti kelią mūsų visuomenėje įsišaknijusiam  piktnaudžiavimui pašalpomis. Todėl LSA taryba priėmė nutarimą – pritarti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimui, kuriuo nuo š. m. visose savivaldybėse socialinių pašalpų skyrimas būtų vykdomas kaip  savarankiškoji savivaldybių funkcija. Deja, besikeičiant vyriausybėms ši savivaldybių iniciatyva taip ir liko neįgyvendinta.

Šiuo metu Seime svarstomas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektas, kuriame sugriežtintos socialinių pašalpų skyrimo sąlygos, tačiau kaip ir kada vyks esminė socialinių pašalpų skyrimo pertvarka, kol kas lieka neaišku.

Kalbant apie piniginę paramą pažymėtina, kad LSA pavyko pasiekti, kad 2013 m. išliktų piniginei paramai skirtos 4 proc. administravimo lėšos, nors buvo norima jas sumažinti iki 2 proc.

Visoms savivaldybėms aktuali socialinio būsto problema. Šiuo metu eilėse į socialinį būstą užregistruota daugiau nei 31 tūkst. asmenų ir šeimų. Kasmet savivaldybėse socialiniu būstu aprūpinama tik apie 850 šeimų (3 proc. esamo poreikio). Susiklosčius tokiai padėčiai galimybė išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą gali būti suteikta tik po 20–30 metų. Be socialinio būsto, iš savivaldybių nuomojamas  12 481 butas, kuriam netaikomos socialinio būsto nuomos sąlygos.

Savivaldybių specialistai jau susipažino su nauju Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektu. Jame numatomos naujovės: būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija šeimoms, turinčioms teisę į socialinį būstą, ir galimybė privatizuoti savivaldybės nuomojamus būstus, kuriems netaikomos socialinio būsto sąlygos. Socialinėje srityje vyksta ir kiti pertvarkymai – savivaldybių iniciatyva sudaryta darbo grupė rengia naują socialinės globos įstaigų finansavimo tvarką, vykdoma vaiko teisių apsaugos reforma.

DĖL MERŲ IR MERŲ PAVADUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO

Tikimės, kad ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet ir visa Vyriausybė atkreips dėmesį į Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimą dėl merų ir merų pavaduotojų darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo. Siūlau priimti suvažiavimo kreipimąsi į šalies valdžią, kad merams ir jų pavaduotojams būtų nustatytas teisingas, darbo pobūdį ir atsakomybę atitinkantis darbo užmokestis.

SVEIKATA

Sveikatos priežiūros srityje per pastaruosius metus buvo ne tik atsižvelgta į kai kurias LSA iniciatyvas gerinti sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimą savivaldybėse, bet ir apginta savivaldybių pozicija dėl įstatyminių pakeitimų, kurių priėmimas būtų komplikavęs savivaldybių vykdomų funkcijų įgyvendinimą:

• Palikta savivaldybėms galimybė naudotis Savivaldybių visuomenės sveikatos ir Aplinkos apsaugos rėmimo specialiųjų programų lėšomis;

• Išsaugotos savivaldybėms steigėjo funkcijos organizuojant antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros pertvarkymą.          

Po pateiktų LSA argumentų dėl ribotų savivaldybių galimybių dalyvauti organizuojant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas Sveikatos apsaugos ministerija patikino, kad jau greitai pateiks teisės aktų projektus, kuriais numatoma suteikti savivaldybėms galimybę reguliuoti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo išdėstymą, apimant ir privačias sveikatos įstaigas. Taip pat pakartotinai inicijuota spręsti slaugos paslaugų namuose organizavimo ir finansavimo problemas.

Atsižvelgiant į savivaldybių pateiktas pastabas patikslinti ir priimti Vietos savivaldos įstatymo ir su juo susijusių kitų įstatymų pakeitimai, kuriais nuo 2014 m. visuomenės sveikatos stiprinimas, visuomenės sveikatos stebėsena ir sveikatos priežiūra mokyklose bus priskirta prie valstybės perduotų funkcijų. Savivaldybių nuomone, šie pakeitimai padės spręsti visuomenės sveikatos priežiūros finansavimo problemas.

ENERGETIKA  Šilumos ūkis

Galima pasidžiaugti, kad darbą pradėjus naujajai Vyriausybei diskusijos dėl padėties šilumos ūkyje gerinimo pakrypo į praktinių sprendimų ieškojimą. Savivaldybių nuomone, būtina didinti vietos savivaldos institucijų įtaką šilumos ūkio valdymui ir keisti ydingą praktiką, kai vienai institucijai, t. y. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, suteikiamos visos funkcijos – metodikos rengimo, jos tvirtinimo, kainų nustatymo ir taikymo kontrolės. Š. m. vasario pabaigoje VKEKK priėmė naują šilumos kainų nustatymo metodiką. Savivaldybės aktyviai teikė pasiūlymus minėtai metodikai, tačiau į juos atsižvelgta nebuvo.

Daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija

Naujosios Vyriausybės programoje numatyta masinį daugiabučių namų renovavimą skelbti nacionaliniu Lietuvos prioritetu. Pagal šį modelį, pagrindinį vaidmenį daugiabučių namų renovacijos procese vaidina savivaldybės – inicijuoja ir organizuoja daugiabučių namų atnaujinimo projektų įgyvendinimą, jei patys gyventojai to nesiima. Savivaldybės jau atrinko ir pateikė Aplinkos ministerijai atnaujintinų daugiabučių namų sąrašus, rengia ir tvirtina daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo programas. Reikia manyti, kad tai ne vienkartinė akcija, nes savivaldybės kovo 15 d. su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra ir Aplinkos ministerija pasirašė partnerystės sutartis dėl projekto II etapo. Taip pat galima pasidžiaugti, kad Aplinkos ministerija atsižvelgė į LSA pasiūlymus ir numatė Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti valstybės paramą padidinti iki 40 proc., papildomai Klimato kaitos  specialiosios programos lėšomis kompensuojant iki 25 proc. investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. (Anksčiau buvo tik iki 15 proc. ir su sąlyga, jeigu minėtoje programoje yra lėšų.)

Dar vienas didelis pasiekimas – kad pastarajame įstatymo projekte numatyta valstybės teikiama parama savivaldybių socialinių būstų modernizavimo projekto įgyvendinimui.

Atliekų tvarkymas

2012 m. balandžio 19 d. Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Nepaisant to, kad į daugelį savivaldybių pasiūlymų buvo atsižvelgta, priėmus įstatymą liko taisytinų vietų. Daugiausia neaiškumų savivaldybėms kėlė įstatymo straipsniai, susiję su komunalinių atliekų tvarkymo organizavimu ir administravimu, bei savivaldybių, gamintojų ir importuotojų bendradarbiavimas. Galima pasidžiaugti, kad po ilgų diskusijų Seimo nariai atsižvelgė į savivaldybių prašymus ir atidėjo kai kurių įstatymo straipsnių įgyvendinimą iki 2013 m. liepos 1 d., taip pat buvo pritarta savivaldybių pasiūlymams, kad atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi galėtų būti ir savivaldybės valdoma įmonė. Tačiau stebina praktika, kai, įdėjus tiek pastangų siekiant susisteminti atliekų tvarkymą, atsiranda Seimo narių, kurie lengvabūdiškai inicijuoja įstatymų pataisas, griaunančias tiek metų kurtą sistemą. Už vienos nesėkmę siekiama nubausti visas savivaldybes, ribojant jų savarankiškumą ir teises.

MIŠKŲ VALDYMAS

Viena iš  aktualijų – miestų valstybinių miškų valdymo perdavimas savivaldybėms patikėjimo teise. Savivaldybės faktiškai administruoja apie 13 tūkst. ha valstybinės reikšmės miško plotų. Neturėdamos oficialių miestų miškų valdytojų teisių, savivaldybės negalėjo gauti europinės paramos, skiriamos miškams tvarkyti. LSA pastangomis Aplinkos ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba pripažino esamas problemas. Šiuo metu savivaldybės kartu su miškų urėdijomis derina miestų valstybinių miškų patikėtinio priskyrimo klausimus, todėl tikimės, kad dar šiais metais dauguma to pageidaujančių savivaldybių galės įteisinti miestų miškų valdymą.

TERITORIJŲ PLANAVIMAS

LSA teigiamai įvertino dar 2010 m. parengtą naujos redakcijos  Teritorijų planavimo įstatymo koncepciją, kuri numatė supaprastinti teritorijų planavimo ir įgyvendinimo procedūras. Šiuo metu Vyriausybė svarsto jau parengto naujo teritorijų planavimo ir jį lydinčių įstatymų projektus, kuriuose siūlomos koncepcijoje numatytos pažangios reformos. Tačiau nerimą kelia kai kurios neigiamos tendencijos. Pateiktuose projektuose siūloma iš kai kurių savivaldybių (pavyzdžiui, Neringos) atimti teisę rengti savo teritorijos bendrąjį planą. Toks žingsnis pažeistų Europos miestų chartijas. Todėl ketiname aktyviai dalyvauti Teritorijų planavimo įstatymo projekto svarstyme Seime ir ginti savivaldybių kompetencijų išsaugojimą. 

REGIONINĖS POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS

Įgyvendinant regioninę politiką labai svarbų vaidmenį vaidina regionų plėtros tarybos. Jos aktyviai dalyvavo įgyvendinant 2007–2013 m. ES regioninius projektus.

Jau kuris laikas vyksta 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos panaudojimui būtinų dokumentų rengimas ir derinimas. Svarbiausias ateinančių septynerių metų regioninės politikos įgyvendinimo dokumentas – „Nacionalinės pažangos programos prioriteto „Regioninė plėtra“ Tarpinstitucinis veiklos planas“. Tarpinstitucinio veiklos plano rengime, nustatant regioninės plėtros uždavinius, priemones ir paramos poreikį, aktyviai dalyvavo ir savivaldybės, ir regionų plėtros tarybos. Šio plano projektą svarstė ir LSA taryba.   Projektui pritarta iš esmės, tačiau pasiūlyta numatyti didesnį finansavimą šiluminės energijos tiekimo ir gamybos efektyvumo didinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo viešuosiuose pastatuose, energijos taupymo, turizmo, kompleksinio viešosios infrastruktūros plėtojimo priemonėms. Be to, atsižvelgdama į sunkią savivaldybių finansinę padėtį LSA taryba siūlo Vyriausybei Tarpinstitucinio veiklos plano priemonėms  įgyvendinti iš valstybės biudžeto skirti ne mažiau kaip 50 proc. bendrojo finansavimo lėšų ir kompensuoti savivaldybių patirtas pridėtinės vertės mokesčio išlaidas.

Norėčiau pabrėžti Nacionalinėje pažangos programoje įtvirtintą nuostatą Regioninės plėtros horizontaliajam prioritetui skirti ne mažiau kaip 15 proc. ES struktūrinės paramos. Tačiau kai kurios ministerijos (Aplinkos, Energetikos, Susisiekimo ir Ūkio) nori pačios skirstyti europines lėšas. LSA taryba paragino šias ministerijas Tarpinstitucinio veiklos plano priemones vykdyti regioniniu projektų planavimo būdu, nes tik tokiu atveju bus pasiektos Nacionalinės pažangos programoje numatytos ES paramos proporcijos.  

Europos Komisijos tarnybų pozicijoje dėl 2014–2020 m. Lietuvos partnerystės susitarimo ir programų rengimo Lietuvai siūloma: „Patikslinti regionų plėtros tarybų, kurios dalyvauja atrenkant savivaldybės projektų veiklos sritis, vaidmenį. Regionų plėtros tarybos turėtų būti įtrauktos į valdymo ir kontrolės sistemą ir atstovaujamos stebėsenos komitetuose.“ LSA taryba priėmė nutarimą ir pasiūlė Seimui ir Vyriausybei išplėsti regionų plėtros tarybų kompetenciją. Tikimės, kad artimiausiu metu šie pakeitimai bus realizuoti ir regionų plėtros tarybos jau nuo 2014 m. turės pakankamai galių ir svertų regioninei politikai formuoti ir įgyvendinti.

SODININKŲ BENDRIJŲ VIDAUS KELIŲ PERDAVIMAS

Jau kelinti metai kalbame apie lėšų trūkumą vietiniams keliams, o priimti Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimai savivaldybėms užkrauna prievolę perimti valdyti ir prižiūrėti sodininkų bendrijų vidaus kelius, tačiau nei kelių kadastriniams matavimams, nei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, nei juo labiau kelių priežiūrai nebuvo skirta nė lito. Šią problemą pabrėžėme Seimo komitetuose, svarstant įstatymo pakeitimus, rašėme Vyriausybei, ministerijoms. Be to, padėtis  tampa dar painesnė, nes, Ministerijos nuomone,  naujų teisės aktų rengti nereikia, o inicijuotam perdavimui pakanka esamų. Atrodo, kad susidarys tokia padėtis, kai galios įstatymas, kurio nuostatų bus neįmanoma įgyvendinti.

TARPTAUTINIAI RYŠIAI

Vis aktyviau dalyvaujame ES Regionų komitete ir Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongrese. Vienas mums svarbesnių įvykių – 2012 m. liepą LSA ir Lietuvos delegacijos Regionų komitete iniciatyva surengtas išvažiuojamasis Regionų komiteto Švietimo ir kultūros komisijos posėdis Palangoje. Posėdyje dalyvavo daugiau nei 100 visos ES vietos ir regionų valdžių atstovų, kurie  svarstė europinės darbotvarkės klausimus, susipažino su Lietuvos problematika, susitiko su Ministru Pirmininku.

Savivaldos CHARTIJA

Pernai Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongresas, remdamasis 2011 m.  Lietuvoje atlikto Europos vietos savivaldos chartijos įgyvendinimo tyrimo išvadomis, priėmė rekomendaciją 321 „Dėl vietos demokratijos Lietuvoje“, kurioje pateikė pasiūlymus vietos savivaldos Lietuvoje tobulinimui, į kuriuos, labai tikimės, atsižvelgs ir naujoji Vyriausybė. Kongresas pateikė ir tam tikrą neigiamą Lietuvos regioninio valdymo reformos įvertinimą. Dėl tos priežasties Kongresas suspendavo Lietuvos delegacijos balsavimo teisę ET VRVK Regionų rūmuose.

Bendradarbiavimas

2012 m. tęsėme gražią vietos valdžių bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis tradiciją – su Rytų partnerystės šalimis ir Kinijos Liaudies Respublika, taip pat atnaujinome ir bendradarbiavimą su  kolegomis iš neseniai įkurto Moldovos vietos valdžių kongreso. Tai darysime ir šiemet – Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu rugsėjį rengiame metinę Rytų partnerystės regioniniu ir savivaldos lygmeniu konferenciją, kurioje bus tariamasi dėl tolesnio bendradarbiavimo, bendrų projektų, keitimosi patirtimi tarp ES ir Rytų kaimynų  galimybių. Pirmą kartą surengėme Lietuvos ir Gruzijos savivaldybių forumą Tbilisyje, kuriame dalyvavo dvylikos Lietuvos ir daugiau nei dviejų dešimčių Gruzijos savivaldybių atstovai, taip pat abiejų šalių Ministrai Pirmininkai. Gegužę dalyvavome Lietuvos ir Baltarusijos regioninio bendradarbiavimo forume.

Taip pat atnaujinome ryšius su kolegomis iš Kinijos. Buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp LSA ir Kinijos atitinkamos savivaldybių asociacijos. Noriu pasidžiaugti, kad Lietuva viena pirmųjų Europoje perkėlė bendradarbiavimą iš atskirų savivaldybių į savivaldos asociacijų lygmenį. Toks požiūris buvo pasveikintas ES institucijose ir tapome pavyzdžiu kitų šalių asociacijoms.

Pirmininkavimas

Šių metų antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Lietuvoje vyks daugiau nei 200 įvairaus lygio renginių. Visus renginius, susijusius su Regionų komitetu, organizuoja ir koordinuoja LSA.

Norėčiau padėkoti:

 LSA tarybai, valdybai, visiems komitetams ir jų pirmininkams;

Mūsų delegacijoms Europos institucijose ir jų vadovams už jų darbą;

LSA administracijai, kuri  įvairiausiose institucijose gina savivaldos

interesus ir siekia stiprinti jos vaidmenį;

„Savivaldybių žinių“ redakcijai, leidžiančiai vienintelį leidinį, kuriame nuolat kalba merai, tarybų nariai, savivaldybių tarnautojai, skelbiamos savivaldybių veiklos apžvalgos, bendruomenių aktualijos, kuriai šiemet sueis 17 metų. 

 

Prieš įvykstant LSA suvažiavimui gegužės 9 d. Birštono savivaldybėje buvo minima Europos diena. Savivaldybės aikštėje Birštono viešoji biblioteka surengė šventę „Su gimtadieniu, Europa!“. Aikštėje iškilmingai buvo pakelta Europos Sąjungos vėliava. Kurorto gyventojus ir svečius sveikino Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė ir linkėjo būti tikrais europiečiais – puoselėjančiais svarbiausias valstybingumo, pilietiškumo vertybes, gerbiančiais savo ir kitų piliečių teises ir laisves.

Iškilmingą šventės dvasią sukūrė Karinių oro pajėgų orkestro koncertas, Birštono gimnazijos moksleivių sveikinimai, spalvotų balionų paleidimas į dangų. Po LSA suvažiavimo renginių Birštone vyko diskusijų vakaras „Miestelėnai apie ES piliečių teises per savo patirtis“, kuriame dalyvavo Birštono merė ir pasakojo dalyviams apie Europos Tarybos veiklą, pasidalijo savo patirtimi apie darbą Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongrese.

 

Komentarai (0)   Į viršų   Atgal
Parašykite savo nuomonę:
Vardas: El. paštas:
CAPTCHA Image
Įveskite aukščiau matomus skaičius:
 

  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios