Titulinis Istorija Archyvas Paslaugos Kontaktai English
 
  Savivaldybių žinios
Kaštonų g. 4,
LT-01107 Vilnius,
Tel.: (8-5) 262 08 47
Faks. (8-5) 262 20 83
el.p.info@savzinios.lt

 

"Savivaldybių žinios" - vienintelis Lietuvoje leidinys apie savivaldą, pasiekiantis atokiausius šalies kampelius nuo mažiausios seniūnijos iki Seimo.

Archyvas

Nr. 22 (655), 2013-08-22
EUROPOS KAIMO PLĖTROS POLITIKOS PERSPEKTYVOS APTARTOS KAUNE

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Jurgis BRAZAS

Liepos 18–19 d. Žalgirio arenoje Kaune įvyko Europos Sąjungos Regionų komiteto Gamtinių išteklių komisijos posėdis, į kurį susirinko daugiau nei  šimtas komisijos narių.  Tai vienas iš  Lietuvos  pirmininkavimo ES Tarybai renginių.

REGIONŲ BALSAS

Regionų komitetas – patariamasis organas, kuris atstovauja Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijoms. Jį šiuo metu sudaro 353 nariai (ir tiek pat pakaitinių narių) iš visų 28 ES šalių. Narius ir pakaitinius narius penkerių metų kadencijai skiria Taryba atsižvelgdama į ES šalių pasiūlymus. Kiekviena šalis savo narius renkasi savaip, tačiau visų delegacijų sudėtis turi tolygiai atspindėti tos šalies politinę, geografinę, regioninę ir vietos įvairovę. Gamtos išteklių komisija (dokumentuose žymima santrumpa NAT) – viena iš šešių komiteto komisijų. Regionų komiteto nariai susiskirstę į keturias politines grupes (frakcijas). Prieš posėdį Kaune NAT komisijos nariai lankėsi Aleksandro Stulginskio universitete (ASU), kur susipažino su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros aktualijomis, Lietuvos mokslininkų pasiekimais agrotechnikos srityje. ES vietos ir regionų valdžių atstovai ir ASU mokslininkai aptarė Lietuvos ir  kitų naujųjų ES valstybių narių žemės ūkiui kylančius iššūkius konkuruojant ES rinkoje, diegiant naujas technologijas, modernizuojant žemės ūkį, diversifikuojant ekonomines veiklas kaimiškosiose vietovėse. Universiteto mokslininkų skaityti pranešimai sulaukė gausių NAT komisijos narių komentarų ir intensyvių diskusijų. Komisijos nariai vieningai pritarė, kad būtina plėtoti vietos ir regionų valdžių, akademinio pasaulio ir verslo atstovų bendradarbiavimą, siekiant spartesnės visų Europos Sąjungos kaimo regionų sanglaudos ir ekonominės gerovės.

IŠŠŪKIAI KAIMUI

Liepos 19 d. Kaune pradėdamas seminarą, skirtą naujųjų valstybių narių žemės ūkiui kylantiems iššūkiams, NAT komisijos pirmininkas, Prancūzijos Overnės (Auvergne) regiono pirmininkas Renė Sušonas (René Souchon) pažymėjo, kad 90 proc. Europos Sąjungos teritorijos sudaro kaimo vietovės, kuriose gyvena daugiau nei 60 proc. Europos Sąjungos gyventojų. Todėl, kalbant apie naujas politines tvaraus vystymosi ir teritorinės sanglaudos gaires, kaimo vietovių tematika yra vienas  svarbiausių europinės darbotvarkės klausimų. Kaimiškosiose vietovėse yra net 56 proc.  ES  darbo vietų ir sukuriama 43 proc. bendrosios pridėtinės vertės.  Nepaisant tokios ekonominės ir demografinės svarbos, kaimiškieji regionai susiduria su daugeliu iššūkių, ypač siekdami išlaikyti savo konkurencingumą ir patrauklumą palyginti su miesto vietovėmis. Tokie klausimai kelia dar didesnį susirūpinimą visoje ES – ypač todėl, kad  naujojoje, 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje planuojama sumažinti kaimo plėtros finansavimą.

Renginį, kurį globojo Kauno miesto savivaldybė, pasveikino ir šeimininkas – miesto meras Andrius Kupčinskas. Jis teigė, jog turtinė atskirtis, gyventojų senėjimas, lėtas kaimo vietovių vystymasis kelia susirūpinimą. Kartu jis išreiškė viltį, kad rezultatyvios diskusijos, apsikeitimas gerąja patirtimi padės visiems rasti reikiamus sprendimus, kurie leis veiksmingiau spręsti problemas ir įveikti iššūkius. Seminare pranešimus skaitę Lietuvos ir ES institucijų ekspertai vardijo problemas: vietos ekonomiką silpnina tarptautinės žemės ūkio rinkos, kuriose savo ruožtu vyrauja finansų sektorius, greta to kaimas patiria klimato kaitą, gyventojų senėjimą ir ekomiškai sparčiau besivystančių miesto vietovių konkurenciją. Kadangi rengiamasi mažinti kaimo plėtros veiksmams 2014–2020 m. skirtus finansinius išteklius, vietos ir regionų valdžios institucijoms beliks su mažiau lėšų padaryti geriau (populiari ES institucinio žargono frazė: „to do better with less“). Seminaro dalyviai užsibrėžė tikslą aktyviai dalyvauti įveikiant šiuos iššūkius.

Aptardami naujosios, 2014–2020 m. finansinės perspektyvos reikalus, seminaro dalyviai analizavo dvi kaimo plėtros politikos raidos galimybes. Pirmojoje seminaro dalyje  nagrinėti alternatyvūs kaimo plėtros finansavimo šaltiniai, kurie tampa vis aktualesni mažėjant Europos Sąjungos finansavimui. Antrojoje dalyje  dalytasi gerąja praktika ir aptartos naujos Europos Komisijos iniciatyvos, skirtos padėti parengti ir įgyvendinti kelių fondų finansuojamas programas, kurias nuo šiol leidžiama vykdyti pagal bendrą strateginę programą, siekiant padidinti esamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų poveikį.

KOMISIJA DIRBO DARBUS

Kaune NAT komisija užsiėmė ir savo tiesiogine veikla. Regionų komiteto nuomonę dėl tvaraus kaimiškųjų vietovių augimo rengiantis Lubiankos miesto meras Jeržis Zajonkala (Jerzy Zająkała, Lenkija, Europos aljanso politinė grupė) išreiškė daugelio ES kaimo vietovių atstovų susirūpinimą dėl ketinimų 2014–2020 m. mažinti kaimo plėtros finansavimą.  NAT komisija, apsvarsčiusi nuomonės projektą, gausias ir išsamias pastabas ir ES pirmininkaujančios Lietuvos žemės ūkio ministerijos atstovės dr. Živilės Šukytės komentarus, absoliučia balsų dauguma pritarė nuomonės projektui, kuris galutinai bus tvirtinamas š. m. spalio 7–9 d. Briuselyje įvyksiančioje Regionų komiteto 103-iojoje plenarinėje sesijoje.

Keleto tūkstančių kilometrų ilgio jūros pakrantę turinčios Airijos atstovas Polas O Donahju (Paul O’Donoghue, Europos liberalų ir demokratų aljanso politinė grupė) pristatė  savo rengiamos Regionų komiteto nuomonės „Jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema“ projektą. Šiame dokumente aptariamas vietos ir regionų valdžių vaidmuo užtikrinant darnią pakrančių regionų plėtrą, derinant urbanistinius ir aplinkosauginius siekius visuose ES pakrančių regionuose. NAT komisijos nariai absoliučia balsų dauguma pritarė pasiūlytoms pastaboms, skirtoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema (COM (2013) 133). Nuomonę priimti numatoma š. m. spalio 7–9 d. įvyksiančioje komiteto plenarinėje sesijoje.

TIESIOGINĖS IŠMOKOS RŪPI VISIEMS

Spaudos konferencijoje  NAT komisijos vadovas Renė Sušonas pabrėžė, kad pastaruoju metu europinėje politikoje nepagrįstai nuvertinamas kaimiškųjų vietovių vaidmuo. Siekiant ištaisyti šią klaidą, svarbu atsižvelgti, ar pakanka esamų priemonių ir finansinių lėšų tam, kad kaimo vietovės galėtų vystytis, išnaudoti savo potencialą, visokeriopai prisidėti prie tvarios plėtros ir ES strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo. Be to, labai svarbu skatinti plataus masto, keletą fondų apimančių projektų įgyvendinimą kaimo vietovėse. Atsakydamas į „Savivaldybių žinių“ klausimą dėl vieno esminių kaimo plėtros elementų – tiesioginių išmokų ūkininkams dydžio naujosiose valstybėse narėse suvienodinimo su atitinkamomis išmokomis senosiose valstybėse narėse, pavyzdžiui,  Prancūzijoje, tai šaliai atstovaujantis NAT komisijos pirmininkas  pamėgino išvengti tiesaus atsakymo ir net nepasakęs asmeninės nuomonės pareiškė, kad tai priklauso nuo  sprendimų aukščiausiu politiniu lygiu.

Atsakydami į kitus žurnalistų klausimus Lietuvos ir ES ekspertai vieningai sutarė, kad kaimiškųjų vietovių gyventojų įgūdžiams ir kompetencijai didinti galėtų būti panaudotos tiek Europos socialinio fondo, tiek Regioninės plėtros fondo lėšos. Kartu, siekiant šio tikslo, labai svarbios tampa teisinės ir administracinės galimybės suderinti šių fondų priemones, užtikrinti jų tarpusavio papildomumą.  Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Daugalienė patikslino, kad šiuo metu Lietuva, kaip ir kiekviena kita Europos Sąjungos valstybė narė, rengia partnerystės sutartį – skėtinę strategiją visiems ES fondams bei jų lėšoms tinkamai panaudoti.

LIETUVOS MERŲ VERTINIMAI

Regionų komiteto narys – Kauno miesto meras A. Kupčinskas „Savivaldybių žinioms“ teigė, kad jį, kaunietį, džiugina, jog Europos savivaldybių ir regionų vadovai – Regionų komiteto nariai turėjo galimybę susipažinti su miestu, jo galimybėmis. A. Kupčinskas pabrėžė, kad miesto raidai svarbi partnerystė su žemės ūkiu. „Miestui reikia kaimo“, – sakė Kauno meras ir minėjo nuolatos mieste vykstančius renginius: parodas „Agrobalt“, muges, derliaus šventes. Lietuvos delegacijos komitete vadovo, Zarasų rajono mero Arnoldo Abramavičiaus požiūriu, šis renginys buvo sėkmingai įveiktas iššūkis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių organizatoriams, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Kauno miestui. Jo nuomone, čia vykusio posėdžio svarbiausia tema – ES žemės ūkio politika po 2014 m. – yra itin aktualus europinės politikos klausimas. Daugiau išmokų gaunančios Pietų Europos šalys siekia tiesioginių išmokų politikos tęstinumo, o Vidurio ir Šiaurės Europa linkusi akcentuoti kitus aspektus – pavyzdžiui, kaimo infrastruktūros plėtrą.

Kiti Lietuvai atstovaujantys Regionų komiteto nariai – Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narys Audrius Bielskus, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis – „Savivaldybių žinioms“ tvirtino, kad viena  opiausių problemų – tiesioginių išmokų žemės ūkiui suvienodinimas visose ES narėse. P. Žagunis pabrėžė renginyje svarstytų temų svarbą – jo požiūriu, kaimo vietovių tvarumas itin aktualus Lietuvai ir mūsų šalis pasinaudojo labai gera proga pateikti savo nuomonę bei siekius kolegoms iš visos ES. Jam pritarė ir V. Komskis, kartu pažymėdamas, kad, pirmininkaudama ES Tarybai, Lietuva stengiasi daugiau negu kitos valstybės narės.

 

Komentarai (0)   Į viršų   Atgal
Parašykite savo nuomonę:
Vardas: El. paštas:
CAPTCHA Image
Įveskite aukščiau matomus skaičius:
 

  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios