Titulinis Istorija Archyvas Paslaugos Kontaktai English
 
  Savivaldybių žinios
Kaštonų g. 4,
LT-01107 Vilnius,
Tel.: (8-5) 262 08 47
Faks. (8-5) 262 20 83
el.p.info@savzinios.lt

 

"Savivaldybių žinios" - vienintelis Lietuvoje leidinys apie savivaldą, pasiekiantis atokiausius šalies kampelius nuo mažiausios seniūnijos iki Seimo.

Archyvas

Nr. 23 (656), 2013-08-29
KAM KARŠTIS PERKAITINO SMEGENIS

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Nijolė PETROŠIŪTĖ

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vyr. specialistė

Pastarųjų savaičių „sensacija“ –  Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Kurlavičiaus pasirašytas įsakymas, leidžiantis per karščius darbuotojams trumpinti darbo laiką. Žurnalistai, užuot atkreipę dėmesį į kartu su asfaltu besilydantį kelio darbininką, į pačioje saulės įkaitoje priverstą dirbti pardavėją ir kitus, puolė „lupti“ darbdavį, kuriam rūpi darbuotojų sveikata, kuris laikosi įstatymų ir kurio pavyzdžiu turėtų sekti kiekvienas įstatymus gerbiąs darbdavys. Meteorologai tikina, kad rugpjūčio 8 d. mūsų šalyje buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra. Įdomu, ar kas prisiimtų atsakomybę, jei žmogus patirtų šiluminį smūgį ar kam sustotų širdis? Bet kuris medikas pasakys, kokios galimos pasekmės. Jei nelaimėlio artimieji nežinotų savo teisių (atrodo, net žurnalistai to nežino), tai tikriausiai ir kaltų dėl to nebūtų, tik keliais žmonėmis mažiau liktų. Bet jei kas nors paragintų pasidomėti seniausiai galiojančiais Lietuvos įstatymais, tai už tokias bėdas atsakomybė tektų darbdaviams, nesukūrusiems savo darbuotojams saugios darbo vietos.

Kiekvienas darbdavys privalo žinoti, kad įstatymai per karščius leidžia sutrumpinti darbo laiką (už kurį mokama kaip už visą darbo laiką), o kai kuriems iš viso nerekomenduojama dirbti, kai karštis peržengia 31 laipsnį. Tokias galimybes numato Darbo kodekso 145, 260, 264 straipsniai, Vyriausybės nutarimas „Dėl sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 ir 40 straipsniai, sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos higienos normos HN 69: 2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“. 2006 m. Vyriausybės patvirtintame „Sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijų ir tvarkos apraše“, be kita ko, nurodoma, kad „darbdavys PRIVALO trumpinti darbo laiką, jei sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai aplinkoje viršija darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius“. Darbuotojo teisę į saugias ir sveikas  darbo sąlygas, kurias privalo sudaryti darbdaviai, garantuoja ir Konstitucija. Jei oro temperatūra darbo vietoje siekia 28,5 laipsnio, darbo diena trumpinama 1 valanda, jei 29 laipsnius – 2, 29,5 laipsnio – 2,5, 30 laipsnių – 3, o 30,5 ir daugiau – 4 valandomis. Už sutrumpintą darbo laiką dėl minėtų aplinkybių apmokama kaip už visą darbo laiką.

Kuris Lietuvos darbdavys prisiminė bent vieną iš visos virtinės įstatymų, leidžiančių darbuotojams užtikrinti saugią aplinką? Kol kas – tik Raseinių savivaldybės administracijos direktorius. Beje, jis nieko naujo neišrado: dar 2008 m. buvęs administracijos direktorius, paklausęs  profesinės sąjungos rekomendacijų, buvo pasirašęs įsakymą dėl darbo trukmės trumpinimo karščių metu, kuris tebegaliojo. Pasikeitė ir riziką vertinanti komisijos sudėtis. Atnaujintos sudėties komisija išmatavo temperatūrą kabinetuose. Kai kuriuose ji siekė 32–34 laipsnius. Išvedus vidurkį teisę į sutrumpintą darbo dieną įgijo visi savivaldybės darbuotojai, išskyrus tuos, kurių kabinetuose yra oro kondicionieriai. Jie Raseinių savivaldybėje yra tik mero, mero pavaduotojos ir sekretoriato kabinetuose. Iš 170 darbuotojų rajono savivaldybėje galimybe kelias valandas nedirbti pasinaudojo apie 20. Darbo vietas paliko tik tie, kuriems buvo kilę sveikatos problemų. Administracijos direktorius irgi prakaitavo 33 laipsnių karštyje, dirbo ir po darbo valandų.

J. Kurlavičiui buvo prikišama, kad reikėtų kabinetuose kondicionierius įrengti, užuot tokius įsakymus rašinėjus. Tik nepasakė, iš kur gauti pinigų. Jeigu taip būtų padaryta, be jokios abejonės, būtų užsipulta, kad už mokesčių mokėtojų pinigus ponaujama. Beje, minimą karščiausią dieną Raseinių rajono savivaldybėje buvo pasirūpinta, kad čia su reikalais atvykę piliečiai turėtų į ką kreiptis, veikė vieno langelio principas, bet per karščius žmonės reikalų nesprendė ir savivaldybės durų nevarstė.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) patvirtino, kad kasmet gauna nusiskundimų dėl nepakeliamo karščio darbe. Kuo ilgesnis karščių sezonas, tuo daugiau nusiskundimų. Kiekvieną tokį nusiskundimą lydi VDI reikalavimai užtikrinti saugias darbo sąlygas. Visuomenė visada reiškia nepasitenkinimą, kai valdininkams palengvinamos darbo sąlygos, nesvarbu, kad tai daroma teisėtai. Tačiau tie patys teisės aktai galioja visiems – ir viešam, ir privačiam sektoriui. Deja, kartais net žiniasklaida, kuri turėtų informuoti visuomenę apie darbuotojams palankius įstatymus ir ginti darbdavių neretai engiamą žmogų, darbo laiko sutrumpinimą dėl ekstremalių sąlygų laiko nusižengimu.

Komentarai (0)   Į viršų   Atgal
Parašykite savo nuomonę:
Vardas: El. paštas:
CAPTCHA Image
Įveskite aukščiau matomus skaičius:
 

  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios