Titulinis Istorija Archyvas Paslaugos Kontaktai English
 
  Savivaldybių žinios
Kaštonų g. 4,
LT-01107 Vilnius,
Tel.: (8-5) 262 08 47
Faks. (8-5) 262 20 83
el.p.info@savzinios.lt

 

"Savivaldybių žinios" - vienintelis Lietuvoje leidinys apie savivaldą, pasiekiantis atokiausius šalies kampelius nuo mažiausios seniūnijos iki Seimo.

Archyvas

Nr. 26 (659), 2013-09-26
„UŽ RASEINIŲ, ANT DUBYSOS…“

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Dainoje aidintis Raseinių vardas rugsėjo 21–22 dienomis buvo girdimas visoje Lietuvoje – miestas šventė 760 metų jubiliejų. Švelniai skambantis miesto pavadinimas, kurį vieni kildina iš rasos, kiti – iš Raseikos (Rasupio) upelio, rašomas greta herbo su anaiptol ne švelniu žvėrimi – lūšimi.

BUVO ŽEMAITIJOS SOSTINĖ

Istorikai porina, kad vieno seniausių Lietuvos miestų pavadinimas žinomas nuo tų laikų, kai 1253 m. Mindaugas, atsilygindamas Vokiečių ordinui už Lietuvos 1249–1253 m. vidaus karo metu suteiktą karinę pagalbą, užrašė šiai riterių vienuolių valstybei, be kitų Žemaičių žemių, ir pusę Raseinių žemės. Likusią valsčiaus pusę Mindaugas 1254 m. padovanojo pirmajam Lietuvos katalikų vyskupui Kristijonui. Dabar sakome, kad Telšiai – Žemaitijos sostinė, bet XV–XVIII a. Raseiniai buvo Žemaičių seniūnijos administracinis centras; čia būdavo renkami Žemaičių seniūnai, Žemaičių seniūnijos raštininkai, seniūnijos žemės teismo teisėjai, karužos ir kiti pareigūnai, taip pat Abiejų Tautų Respublikos Seimo delegatai nuo Žemaičių seniūnijos. 1416–1421 m. Raseiniuose pastatyta pirmoji bažnyčia, XV a. pabaigoje gyvenvietei suteiktos miesto savivaldos teisės. Nuo 1742 m. prie pijorų vienuolyno veikė mokykla. Nuo XVIII a. pabaigos Raseiniuose veikė paštas. 1831 m. kovo 26 d. sukilėliai užėmė Raseinius ir sudarė laikinąją apskrities valdžią. 1930–1940 m. Raseiniuose būta politinių kalinių kalėjimo. 1932 m. suteiktos II eilės miesto teisės. Miestas smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą – sunaikinta apie 90 proc. pastatų. 1953 m. sovietai nugriovė Raseinių evangelikų liuteronų bažnyčią. Sovietmečiu mieste veikė „Šatrijos“ siuvimo įmonių susivienijimas, sviesto gamykla.

TEATRŲ IR KARIUOMENĖS PARADAS

Į kelias pastraipas sunkiai sutalpinama miesto istorija minėta miesto jubiliejaus šventėje, kuri sūkuriavo prie miestelėnams ir atvykėliams gerai žinomo miesto simbolio – Vinco Grybo sukurto Žemaičio paminklo. Šventės dalyviai galėjo mėgautis tradicine muge ir „blusų turgumi“, pasveikinti konkursų „Gražinkime savo aplinką“, „Metų ūkis“, „Jaunasis ūkininkas“ ir „Metų artojas“ nugalėtojus, klausytis Raseinių rajono kultūros centro kaimiškos muzikos kapelos „Dubysa“ (vadovas Gintautas Grigalis), Kauno vaikų popgrupės „Lašeliukai“ (vadovė Violeta Česienė), kitų meno kolektyvų. Maironio parke  (prie Kultūros centro) įvyko Tarptautinio mėgėjų teatrų festivalio „Braižas“ 1-oji dalis. Kitoje festivalio dalyje teatro mėgėjai pamatė Raseinių rajono kultūros centro, Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatro, Latvijos Ausekla Limbažu teatro, Kelmės mažojo teatro spektaklius. Greta muzikos, šokių, teatro kolektyvų parado, kuris truko dvi dienas, šventę įvairino Lietuvos kariuomenės karių pasirodymas ir karinės technikos paroda.  

MERAS NUSITEIKĘS OPTIMISTIŠKAI

Atsakydamas į „Savivaldybių žinių“ klausimus, Raseinių rajono meras Algimantas Mielinis kalbėjo apie dalykus, kurie vėl rūpės, kai pasibaigs šventė: „Manau, kad vienas svarbiausių iššūkių, kuriuos dauguma šalies savivaldybių tikisi įveikti, pasinaudodamos 2014–2020 m. ES finansine perspektyva, yra gyventojų, ypač jaunimo, emigracijos mažinimas ir užimtumo didinimas. O to galima pasiekti tik siekiant sudaryti palankiausias sąlygas verslui plėtoti ir investicijoms pritraukti, kartu skatinant naujų darbo vietų kūrimą. Žinoma, tam reikalinga ir tinkamai išplėtota infrastruktūra – vandentvarkos, susisiekimo. Be abejo, ypač svarbūs ir socialiniai, švietimo, sporto infrastruktūros plėtros bei aplinkosaugos srities projektai.“

Vertindamas Lietuvos ūkio reikalus, A. Mielinis pasakė, kad jis nekvestionuojantis oficialios statistikos duomenų, rodančių, kad BVP auga, vis dar sparčiai didėja Lietuvos eksporto rodikliai, po truputį auga ir vartojimas. „Privačiame sektoriuje jau garsiau kalbama apie darbo užmokesčio didinimą ar bent dalinį atstatymą, o didėjančios gyventojų pajamos – vienas  pagrindinių rodiklių, darančių  poveikį ir vidaus vartojimui“, – sakė meras. Mero teigimu, pastaruoju metu taip pat jaučiamas investuotojų – tiek užsienio, tiek vietos – dėmesys:  ženklių investicijų sulaukė ne tik Lietuvos didieji miestai, bet ir Raseiniai – savo gamybą toliau plėtoja tokios įmonės kaip UAB „Danspin“, prekybos įmonė „Maksima grupė“ ir kitos. „Žinoma, negalime nepastebėti ir infliacijos, dėl kylančių energijos išteklių, maisto kainų eiliniam gyventojui sudėtinga teigiamai vertinti ekonomikos augimą“, – pripažino A. Mielinis.

Pasak mero, šiuo metu savivaldybė jau gerokai mažiau išmoka socialinių išmokų (palyginti su 2010–2011 m.), nedarbas po truputį mažėja. „Lyg galėtume drąsiau tvirtinti, kad ekonomika atsigauna, gyventojai gyvena geriau, tačiau su nedarbu susijusios problemos vis dar labai aktualios, o tai neišvengiamai veikia mažmeninę prekybą, smulkųjį verslą, kartu ir bendrą ekonominę situaciją“, – apibendrino Raseinių r. savivaldybės meras A. Mielinis.  

Komentarai (0)   Į viršų   Atgal
Parašykite savo nuomonę:
Vardas: El. paštas:
CAPTCHA Image
Įveskite aukščiau matomus skaičius:
 

  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios