Titulinis Istorija Archyvas Paslaugos Kontaktai English
 
  Savivaldybių žinios
Kaštonų g. 4,
LT-01107 Vilnius,
Tel.: (8-5) 262 08 47
Faks. (8-5) 262 20 83
el.p.info@savzinios.lt

 

"Savivaldybių žinios" - vienintelis Lietuvoje leidinys apie savivaldą, pasiekiantis atokiausius šalies kampelius nuo mažiausios seniūnijos iki Seimo.

Archyvas

Nr. 28 (661), 2013-10-10
„DIDŽIUOJUOSI KĖDAINIŲ PAVELDU“

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Rūta ŠVEDIENĖ

Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė

Kultūros paveldo departamentas su miestų ir rajonų savivaldybėmis šį rugsėjį visoje Lietuvoje rengė Europos paveldo dienas. Rašau apie Kėdainius – Lietuvos miestą, išsiskiriantį protestantizmo įtakoje (XVI−XVII a.) susiformavusiu senamiesčiu su viena iš trijų Lietuvoje išlikusių rotušių.  Tai europietiškas periferijos miestas, sklidinas Radvilų dvasios. Tėvo Stanislovo puoselėta Paberžė su unikaliomis liturginių rūbų bei reikmenų ir žibintų kolekcijomis, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimtieji Šeteniai su kultūros centru ir rašytojui skirta ekspozicija yra neatsiejama Kėdainių krašto dalis. Kėdainiai – taip pat ir jaunimo,  šiais metais užsimojusio surengti džiazo festivalį, miestas.

SVARUS ISTORINIŲ ASMENYBIŲ INDĖLIS

Europinio miesto bruožai Kėdainiuose išryškėjo XVI a. pabaigoje, kai  miestas buvo didikų Kiškų nuosavybė, tačiau didžiausią ūkinį ir kultūrinį pakilimą Kėdainiai išgyveno XVII a., valdant Kristupui Radvilai, jo sūnui Jonušui ir pastarojo pusbroliui Boguslovui. Kristupas Radvila, siekdamas pakelti miesto ūkinį gyvenimą, pakvietė į Kėdainius vokiečius ir škotus, leido apsigyventi žydams. Iki XVII a. vidurio miestas pasiekė didžiausią klestėjimą ir tapo vienu iš pagrindinių ūkinių, konfesinių ir kultūrinių kunigaikščių Radvilų valdų centrų. Jame veikė uostas, 6 turgavietės, 10 amatininkų cechų, gimnazija, spaustuvė, vaistinė, kelios ligoninės.

Daugiakultūriškumas ir protestantizmas – ryškiausi Kėdainių bruožai, išskiriantys juos iš kitų Lietuvos miestų. Kėdainių istorikai vienbalsiai sako, kad daugiakultūriškumas yra Kėdainių paveldo pagrindas, vardija pavardes įvairių tautybių žmonių, turėjusių didelę įtaką Kėdainių kultūriniam gyvenimui. Mikalojus Daukša, Vilniaus Gaonas Elijahu, Piotras Stolypinas, Česlovas Milošas, Juozas Urbšys, Jurgis Lebedys, Tėvas Stanislovas, Teklė Bružaitė ir daug kitų garbių žmonių, tarp jų krašto garbės pilietis, gydytojas, poetas, kino kūrėjas  Vitolis Laumakys – „Mėgėjo“ kino studijos vienas iš iniciatorių ir kūrėjų. Studija, įkurta prieš 50 metų, ir dabar dar gyva. „Mėgėjo“ trijulė – Vitolis Laumakys, Adolfas Morėnas, Algirdas Raila – užfiksavo tokius vaizdus, kurie vertinami kaip unikalus paveldas ir jau pristatyti įtraukti į UNESCO Lietuvos nacionalinio paveldo sąrašą.

ŠIUOLAIKIŠKAS IR DINAMIŠKAS KĖDAINIŲ KRAŠTO MUZIEJUS

Kėdainių krašto muziejaus, turinčio kelis skyrius, vykdomi įvairūs tarptautiniai projektai ir edukaciniai užsiėmimai išryškina miestietiškos kultūros ir gyvensenos bruožus, tautinių bendrijų ir religinių konfesijų ypatumus, jų indėlį į miesto plėtrą.  Muziejaus padaliniai yra įsikūrę  architektūrinę ir istorinę vertę turinčiuose pastatuose: vienoje seniausių ir didžiausių buvusioje evangelikų reformatų bažnyčioje, kur įkurtas kunigaikščių Radvilų mauzoliejus. Daugiakultūris centras veikia buvusioje žydų sinagogoje, Krašto muziejus – buvusio karmelitų vienuolyno pastatuose, kurio ekspozicijas puošia ragų baldai iš grafų Zabielų valdyto Apytalaukio dvaro ir Vinco Svirskio kryžiai, eksponuojama tapytojo A. Stasiulevičiaus Kėdainiams dovanotų darbų paroda. Baigiamas atkurti škotų Arnetų namas. Muziejaus  skyrius – 1863 m. sukilimo muziejus – su naujai įrengtomis ekspozicijomis neseniai atnaujintame barono S. Šilingo dvare, šiemet minint sukilimo 150-ąsias metines, ypač gausiai lankomas. Muziejaus ir Daugiakultūrio centro vykdomi žydų paveldo ir  holokausto aukų atminimo įamžinimo darbai sulaukia palankaus vertinimo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ši kėdainiečių veikla pristatoma kaip sektinas pavyzdys.  Darbas su jaunimu, glaudūs ryšiai su Kėdainių krašto mokyklomis – tai dar viena stiprioji  muziejaus darbo pusė. Istorinių viktorinų, edukacinių užsiėmimų, susitikimų, paskaitų ir projektų vykdymas kartu su mokiniais  muziejų daro šiuolaikišką ir dinamišką.

NAUDOJAMOS UNIKALAUS SENAMIESČIO ERDVĖS

Kėdainiečiai sėkmingai išnaudoja senamiesčio erdvę įvairiems renginiams: senųjų amatų mugėms, edukaciniams užsiėmimams, parodoms atvirose erdvėse. Praeivių dėmesį traukia jau antri metai Didžiojoje gatvėje eksponuojama fotografijų paroda „Didžioji gatvė prieš 40 metų ir dabar“, žavimasi režisieriaus ir menininko Felikso Paulausko sukurtomis meninėmis instaliacijomis ant langų, jo sukurtais darbais holokausto aukoms ir  Česlovui Milošui atminti Nevėžio krantinėje. Pastaraisiais metais įvairiems kultūros renginiams yra išnaudojamos  rotušės, pernai atnaujintos M. Daukšos bibliotekos, XVII a. čia gyvenusio škoto Jakobo

Komentarai (0)   Į viršų   Atgal
Parašykite savo nuomonę:
Vardas: El. paštas:
CAPTCHA Image
Įveskite aukščiau matomus skaičius:
 

  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios