Titulinis Istorija Archyvas Paslaugos Kontaktai English
 
  Savivaldybių žinios
Kaštonų g. 4,
LT-01107 Vilnius,
Tel.: (8-5) 262 08 47
Faks. (8-5) 262 20 83
el.p.info@savzinios.lt

 

"Savivaldybių žinios" - vienintelis Lietuvoje leidinys apie savivaldą, pasiekiantis atokiausius šalies kampelius nuo mažiausios seniūnijos iki Seimo.

Archyvas

Nr. 30 (663), 2013-11-04
Kauno regionas atsakingai ruošiasi įsisavinti ES paramą

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Ingrida Vėgelytė

Raseinių rajono savivaldybėje vykusiame Kauno regiono plėtros tarybos posėdyje aptartos regiono problemos  ir naujojo, 2014–2020 m. ES finansinio laikotarpio perspektyvos. Raseinių rajono merui Algimantui Mieliniui tarus sveikinimo žodį, o Ariogalos seniūnės Renatos Aleksiejienės šeimai tarybos darbo pradžią pagyvinus daina ir įteikus svečiams Raseinių krašto žemdirbių išaugintos duonos kepalą, renginio vairas buvo perduotas Kauno regiono plėtros tarybos pirmininkui. Kauno regionas vienija aštuonias savivaldybes: Kauno, Kėdainių, Raseinių, Prienų, Jonavos, Kaišiadorių rajonų, Kauno miesto ir Birštono. Tarybai, kuri susideda iš 22 minėtų savivaldybių atstovų (merų, vicemerų ir tarybų narių), vadovauja Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Bus išskirtos tikslinės teritorijos

Didžioji posėdžio dalis buvo skirta 2014–2020 m. regioninės politikos perspektyvoms aptarti. Numatomus ES finansavimui tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus pristatė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys. Europos Komisija 2013 m. liepos 22 d. pateikė išankstinę informaciją, pagal kurią  Lietuvai 2014–2020 m. skiriama valdyti ES struktūrinė parama turėtų  sudaryti beveik 7 mlrd. EUR iš Europos regioninės plėtros, Europos socialinio ir Sanglaudos fondų bei lėšų Europos  teritorinio bendradarbiavimo tikslui. Galutinę informaciją apie Lietuvai numatomą 2014–2020 m. ES  paramą EK pateiks pasiekus galutinį susitarimą dėl veiklos  rezervo taikymo, Europos paramos fondo labiausiai nepasiturintiems asmenims  ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos. ES struktūrinės paramos paskirstymas pagal  konkrečias sritis priklausys ir nuo derybų su EK dėl Partnerystės  sutarties ir veiksmų programos projektų.

Kalbant apie Europos regioninės plėtros fondą, naujajam paramos laikotarpiui bus išskirtos tikslinės teritorijos. Į jas patektų didieji miestai (galimos 7 teritorijos), antrojoje kategorijoje – miestai ir savivaldybių centrai, turintys nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, trečiojoje – nuo 1 iki 6 tūkst. gyventojų turinčios teritorijos, išskyrus savivaldybių centrus. Svarbus vaidmuo skirstant šias lėšas, atsižvelgus į tam tikrus kriterijus, teks ir regionų plėtros taryboms. Pavyzdžiui, gyvenvietes ir miestus nuo 1000 iki 6000 gyventojų, taip pat turinčias mažiau nei 1000 gyventojų, finansavimui atrinktų būtent regionų plėtros tarybos.

Remdamasis siūlomu modeliu Raseinių rajonas galėtų tikėtis paramos Raseinių miestui (nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų turinčių vietovių kategorijoje), Viduklei ir Ariogalai (nuo 1 iki 6 tūkst. gyventojų turinčių vietovių kategorijoje). Tačiau siekiant ES finansavimo projektams reikia atitikti ir kitus reikalavimus, įrodančius, kad kaip tik šios tikslinės teritorijos patiria vystymosi (ekonominius, socialinius ir demografinius) sunkumus, kuriuos būtina pašalinti. Vidaus reikalų ministerijos pateiktas projektas nėra galutinis, ministerija iš regionų plėtros tarybų iki metų pabaigos dar lauks pasiūlymų dėl tikslinių teritorijų išskyrimo.

2007–2013 m. toli pažengta į priekį

Kauno regiono plėtros taryba taip pat buvo pakviesta apsilankyti Raseinių rajone veikiančiose didžiausiose užsienio kapitalo įmonėse „Danspin“ ir „Norvelita“. Danų kapitalo tekstilės įmonė „Danspin“, perėmusi „Drobės“ patirtį, karšia ir verpia natūralią vilną ir sintetinius pluoštus, gamina siūlus kilimams austi. Žaliava verpalams gaminti įvežama iš Naujosios Zelandijos, Australijos, Didžiosios Britanijos, Islandijos, Ispanijos ir kitų šalių. Per parą apie 300 įmonės darbuotojų perdirba 30 tonų vilnos ir pagamina 25–27 tonas verpalų, kurie eksportuojami į Šveicariją, Daniją, Olandiją, Belgiją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, JAV. Įmonė gamina verpalus ir orlaivių „Boeing“ kiliminei dangai, turinčiai specialius saugos reikalavimus. Raseiniuose 11 metų veikianti „Danspin“ yra viena didžiausių Europoje verpalų gaminimo srityje.

Lietuvos ir Norvegijos uždaroji akcinė bendrovė  „Norvelita“ yra viena didžiausių  žuvų perdirbimo įmonių šalyje, kurioje dirba apie 900 darbuotojų. Įsteigta 1995 m., savo veiklą pradėjo nuo prekybos šaldytomis žuvimis. Vadovaujant akcininkui ir generaliniam direktoriui Jordanui Kenstavičiui, įmonė sparčiai išaugo ir dabar yra tarp lyderiaujančių lašišų perdirbimo įmonių Europoje. Įmonės svetainėje nurodoma, kad ji kasmet perdirba apie 14 tūkst. tonų lašišų ir 4 tūkst. tonų silkių, skumbrių ir baltųjų žuvų. Lašišų produktai sudaro didžiąją dalį, 95 proc. jų eksportuojama į užsienį. J. Kenstavičius tvirtino, kad Raseinių rajone jam jau sunku surasti reikiamą darbuotojų skaičių.

Kauno regionas – vienas didžiausių Lietuvoje, turintis daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų, iš kurių 400 tūkst. – darbingo amžiaus. Valerijus Makūnas pasidžiaugė, kad ne tik Raseinių, bet ir kitose regiono savivaldybėse sėkmingai kuriamos darbo vietos, todėl nedarbas čia santykinai mažesnis, nei vidutiniškai Lietuvoje. Kauno regiono plėtros tarybai VRM Regioninės politikos departamento Sanglaudos skatinimo veiksmų programos skyriaus vyriausioji specialistė Kauno apskrityje Justina Banionienė pateikė informaciją apie Kauno regiono projektų sąrašų sudarymo eigą ir projektų įgyvendinimą. Apibendrindamas pateiktus duomenis Tarybos pirmininkas V. Makūnas pažymėjo, kad Kauno regione 2007–2013 m. ES finansinis laikotarpis praėjo sklandžiai.

„Iš pradžių buvo nerimo, kaip kiekvienai regiono savivaldybei pritraukti daugiau ES lėšų. Galiausiai ir didelė Kauno savivaldybė, ir kitos, mažesnės, sutarėme, kaip teisingai paskirstyti pinigus. Gerai, kad savivaldybės skyrė lėšų projektams bendrai finansuoti, todėl daugelį jų pavyko įgyvendinti“, –  kalbėjo V. Makūnas.  

Lūkesčiai ir nerimas

Aptardamas naująjį finansavimo laikotarpį, kuris bus labiau orientuotas į problemiškas teritorijas, V. Makūnas kalbėjo ir apie regiono lūkesčius, ir apie tam tikrą nerimą, kad geriau besitvarkančios savivaldybės negaus norimos paramos iš ES fondų. „Dabar į pirmą vietą keliami verslumo, skurdo mažinimo kriterijai. Iš tiesų žiedinėse savivaldybėse, kur ir verslo, ir gyventojų yra daugiau, skurdo problemos yra mažesnės, daugiau sukuriama darbo vietų. Tačiau žiedinėse savivaldybėse taip pat daug specifinių problemų, kaip pavėžėjimo, privažiavimo prie įmonių, ikimokyklinių įstaigų tinklo problema. Antai Kauno rajone sparčiai didėja gimstamumas, todėl trūksta ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Taip savivaldybės biudžetui atsiranda nemaža našta. Mums reikės rimtai aptarti naujojo finansinio laikotarpio kriterijus, kad nebūtų nuskriausta nė viena savivaldybė“, – samprotavo V. Makūnas.

Jis minėjo, kad 17 tikslinių Kauno rajono teritorijų galėtų pretenduoti į finansuojamų sąrašą. Dauguma Kauno rajono gyvenviečių patenka į III kategoriją, turinčią nuo 1 iki 6 tūkst. gyventojų. Tačiau ir kitose regiono savivaldybėse daug gyvenviečių, kurios verčiasi sunkiau. „Kauno regione kuriasi daug įmonių. Iš pažiūros atrodo, kad jei verslo yra daug, problemų turėtų būti mažiau ir tarsi ypatingo finansavimo  nereikia. Vis dėlto ir pažengusios vietovės turi specifinių problemų, kurias būtina spręsti, taigi turime diskutuoti, tartis ir išmintingai numatyti savo strategiją“, – kalbėjo Kauno regiono vadovas.

Regione yra nacionalinės reikšmės objektų, tokių kaip Kauno tarptautinis oro uostas, LEZ, planuojamas statyti Viešasis logistikos centras. Meras pažymėjo, kad verslas kuria darbo vietas, tačiau sukelia ir tam tikrų nepatogumų vietos gyventojams.  Dažniausiai žmonės kenčia dėl triukšmo, taršos, vibracijos, dulkių, kvapų. Todėl, V. Makūno nuomone, tokioms gyvenvietėms, kaip Karmėlava ir Ramučiai, taip pat reikėtų ES finansavimo. Problemų dėl verslo plėtros turi ir Garliava, Akademija, Ringaudai. „Turime verslui degti žalią šviesą, nes be verslo neįmanoma sukurti darbo vietų.  Tačiau tuo pat metu tose teritorijose reikia kurti parkus, skverus, statyti vaikų darželius, rūpintis vandentvarka. Žmonės turi pajusti realią projektų naudą“, – kalbėjo V. Makūnas.

Politikas džiaugėsi, kad Kauno regiono plėtros tarybą sudaro gera komanda. Kiekvienas posėdis vyksta skirtingoje savivaldybėje, sudaromos galimybės susipažinti su  įgyvendinamais ES projektais. „Smagu, kad atnaujinami pastatai, statomi daugiafunkciai centrai, vykdomi kaimo plėtros projektai. Su Regiono plėtros agentūra deriname mūsų edukacines keliones į užsienį. Buvome Austrijoje, Vokietijoje, domėjomės atliekų tvarkymo, šilumos ūkio pertvarkos, daugiabučių namų atnaujinimo programomis. Pasisėmus patirties lengviau priimti sprendimus“, –  tvirtino V. Makūnas.

Komentarai (0)   Į viršų   Atgal
Parašykite savo nuomonę:
Vardas: El. paštas:
CAPTCHA Image
Įveskite aukščiau matomus skaičius:
 

  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios