Titulinis Istorija Archyvas Paslaugos Kontaktai English
 
  Savivaldybių žinios
Kaštonų g. 4,
LT-01107 Vilnius,
Tel.: (8-5) 262 08 47
Faks. (8-5) 262 20 83
el.p.info@savzinios.lt

 

"Savivaldybių žinios" - vienintelis Lietuvoje leidinys apie savivaldą, pasiekiantis atokiausius šalies kampelius nuo mažiausios seniūnijos iki Seimo.

Archyvas

Nr. 30 (663), 2013-11-04
ELP politinė grupė Kaune aptarė energetinį saugumą

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Indrė Venckūnaitė da Silva Lemos

LSA atstovė Briuselyje

Europos Sąjungos savivaldybių ir regionų vadovai, atstovaujantys dešiniosios pakraipos partijoms – Regionų komiteto Europos liaudies partijos (EPP) politinės grupės nariai Kauno miesto savivaldybės mero Andriaus Kupčinsko kvietimu spalio 17–18 d. Kaune aptarė Europos energetikos politiką, energetinio saugumo, energetikos tinklų sujungimo bei kitus klausimus.

Vienos didžiausių Europos Sąjungos Regionų komiteto politinių grupių – EPP frakcijos išvažiuojamasis posėdis ir seminaras vyko Kauno ryšių istorijos muziejuje, kuriame gausiam Lietuvos žurnalistų būriui buvo surengta  spaudos konferencija. Regionų komiteto EPP politinės grupės pirmininkas Michaelis Schneideris pradėdamas seminarą pabrėžė, kad energetinis saugumas yra vienas didžiausių iššūkių ES. Aktualūs ne tik politiniai, bet ir techniniai sukauptos energijos saugojimo, perdavimo pajėgumų stiprinimo ir skirstomųjų tinklų plėtros klausimai.

Padėtį Kaune apžvelgė miesto meras Andrius Kupčinskas. Jis teigė, kad Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ nevykdo sutartinių įsipareigojimų dujas ir šilumą tiekti suderėtomis kainomis. Be to, įmonė neinvestuoja į elektrinės ir viso šilumos ūkio atnaujinimą, kaip buvo numatyta, todėl Kauno mieste mokesčiai už šildymą yra vieni didžiausių Lietuvoje. Meras kvietė Europos kolegas itin atsargiai priimti sprendimus, kurie sukuria monopoliją viename ar kitame sektoriuje. Kaip vieną iš perspektyvių planų meras įvardijo būsimus atliekų deginimo įrenginius, kurie miestui tieks daug pigesnę šilumą.  Pasak A. Kupčinsko, Lietuvą gelbėja ES reikalavimas iki 2020 m. sumažinti anglies dvideginio emisijas. Tokiu būdu miestai investuoja į biokuro katilines, o rimti užsienio investuotojai įžvelgia palankias rinkos sąlygas. Tik diversifikuoti energijos ir šilumos šaltiniai gali padėti išbristi iš energetinės salos, kurioje šiuo metu vis dar yra Lietuva.

Buvęs  premjeras, Seimo narys, Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius savo pranešimu kolegas iš Regionų komiteto supažindino su Lietuvos situacija elektros energijos, dujų ir šilumos sektoriuose. Buvęs premjeras pateikė statistiką – kad dujų sektoriuje Lietuva 100 procentų yra priklausoma nuo jų tiekimo iš Rusijos Federacijos ir už tas pačias dujas moka 40 proc. brangiau nei Vokietija.  A. Kubilius pabrėžė, kad itin svarbios paramos iš Europos Komisijos buvo sulaukta 2007 m. sukuriant BEMIP (Baltijos energetikos rinkos bendrų jungčių planas) darbo grupę, kuri padėjo Lietuvai įgyvendinti konkrečius planus siekiant išvengti energetinių salų. Buvo ieškoma alternatyvų dujų sektoriuje, pradėtas diegti III energetikos paketas. Buvęs premjeras pasidžiaugė, kad dabartinė Vyriausybė pakartotinai ieško galimybių atnaujinti atominės elektrinės statybos Lietuvoje galimybes. Lietuvos visuomenė turi būti pakviesta dar vienai diskusijai, – ar saugi ir moderni atominė elektrinė nėra tinkamiausias Lietuvai kelias siekiant energetinės nepriklausomybės? Visos kitos priemonės nepatenkina visų Lietuvos energijos poreikių, o importas visais atvejais didina priklausomybę. A. Kubilius paminėjo, kad tokios šalys kaip Suomija, Švedija numato eiti branduolinės energetikos keliu ir jų planuose net keliolika naujų elektrinių. „Be abejo, Lietuvos žmonės patys pasirinks kelią. Tačiau norime paskatinti dar kartą apie tai padiskutuoti“, – sakė A. Kubilius.

Kolegos iš Lenkijos, Vokietijos labai aktyviai reagavo į Lietuvos atstovų kalbas ir iškeltas problemas. Vienareikšmiškai sutarta, kad problemos, su kuriomis susiduriama, neapsiriboja vien Lietuva ir labai greitai taps visos Europos problema, ypač pereinant prie nebranduolinės energetikos ar atsisakant iškastinio kuro. Europos merams tai ypač aktualūs klausimai, nes jie tiesiogiai atsakingi už piliečių gerovę kiekvienoje Europos savivaldybėje.

Seminaro dalyviai turėjo galimybę išgirsti Europos Komisijos atstovo energetikai komisaro Guntherio  Oettingerio poziciją specialiai šiam susitikimui iš anksto parengtame vaizdo pranešime. Jame komisaras pasveikino diskusiją šiuo itin opiu Europai klausimu, pabrėžė pagrindines priemones, kurios turi eiti lygiagrečiai su energijos šaltinių paieška ir diversifikacija – tai taupymo skatinimas, tiekimo tinklų priderinimas prie atsinaujinančios energetikos būdu pagamintos energijos. Komisaras pabrėžė, kad vienos šalies pastangų nebepakanka, bendra Europos Sąjungos energetikos rinka reikalauja kitokio požiūrio ir bendrų veiksmų. „Europai reikalinga bendra veikla ir jungtys, kad nė viena Europos šalis nebūtų izoliuota“, – sakė komisaras. Tai paskatins ir nauji Europos Komisijos žingsniai – bendro intereso energijos projektų paketas,  kuris bus finansuojamas naujuoju finansavimo laikotarpiu.

Lietuvos delegacijos Regionų komitete pirmininkas Arnoldas Abramavičius seminare apžvelgė Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir išmontavimo darbų istoriją ir dabartinę padėtį. Seminare kalbėjęs Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas supažindino su Europos Parlamento iniciatyvomis sprendžiant energetinės izoliacijos ir papildomų šaltinių paieškos klausimus, o buvęs Lietuvos ūkio ministras, Seimo narys Dainius Kreivys su kolegomis iš Europos Petra Dolata-Kreutzkamp (Jungtinė Karalystė, Energetikos ir išteklių tyrimų instituto direktorė) ir Micheliu Lebrunu (Regionų komiteto EPP politinės grupės pirmasis vicepirmininkas) diskutavo apie energetines jungtis, salas ir jų ekonominius bei politinius padarinius.

Regionų komiteto EPP politinės grupės pirmininkas M. Schneideris spaudos konferencijos ir susitikimo metu priminė apie Regionų komiteto plenarinėje sesijoje spalio 8 d. Briuselyje Lietuvos delegacijos pateiktą deklaraciją dėl Rusijos Federacijos vykdomos nepagrįstos ekonominės agresijos prieš Lietuvą. Pirmininkas pasidžiaugė, kad ši Lietuvos delegacijos deklaracija Regionų komitete buvo sutikta pritariamais plojimais, nes tokie trečiųjų šalių žingsniai, nukreipti prieš vieną šalį, yra vieningai smerktini. „Tai nėra agresija tik prieš vieną šalį. Lietuva pirmininkaujanti ES valstybė, todėl veiksmai iš Rusijos pusės aiškiai parodo, kad tai agresija prieš visą ES. Rusija turi nutraukti šias aiškiai politiškai motyvuotas priemones, kuriomis siekiama sutrikdyti Lietuvos ekonomiką. O Europos Komisija turi veikti nedelsdama ir kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją, reikalaudama imtis priemonių nutraukti tokius veiksmus“, – labai konkrečiai kalbėjo M. Schneideris.

Svečiai taip pat lankėsi vienoje didžiausių Baltijos šalyse „Žalgirio“ arenoje, taip pat susipažino su Kauno miesto istorija ir jo įžymiausiomis vietomis.

 

Komentarai (0)   Į viršų   Atgal
Parašykite savo nuomonę:
Vardas: El. paštas:
CAPTCHA Image
Įveskite aukščiau matomus skaičius:
 

  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios