Titulinis Istorija Archyvas Paslaugos Kontaktai English
 
  Savivaldybių žinios
Kaštonų g. 4,
LT-01107 Vilnius,
Tel.: (8-5) 262 08 47
Faks. (8-5) 262 20 83
el.p.info@savzinios.lt

 

"Savivaldybių žinios" - vienintelis Lietuvoje leidinys apie savivaldą, pasiekiantis atokiausius šalies kampelius nuo mažiausios seniūnijos iki Seimo.

Archyvas

Nr. 30 (663), 2013-11-04
„Valstybė susideda iš 60 savivaldybių“

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Spalio pabaigoje Seime įregistruoti ir pateikti 2014 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymų projektai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas biudžeto projektus turi apsvarstyti iki lapkričio pradžios ir pateikti savo pasiūlymus. Biudžeto svarstymo išvakarėse apie požiūrį į savivaldos problemas ir galimus sprendimo būdus teiravomės Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkės Virginijos Baltraitienės.

Savivaldybės iki šiol sunkiai gyvena dėl sunkmečiu sumažintų biudžetų, dalis laviruoja ant bankroto ribos, joms tenka atsisakyti ES projektų, neturint galimybės skirti dalies finansavimo iš savo biudžetų. Ką naujas valstybės biudžetas žada savivaldai? Ar numatoma kaip nors spręsti opią sumažinto dotavimo problemą? Kokia Jūsų, kaip komiteto pirmininkės, nuomonė šiuo klausimu?

Savivaldos padėtis yra gana sudėtinga. Negirdėjau, kad kokia valstybinė institucija – ministerijos ar joms pavaldžios įmonės – savo darbuotojams lieptų eiti nemokamų atostogų. O savivaldybėse jau ne vieni metai darbo užmokesčio visiems metams neužtenka. O juk  savivaldybių įstaigos nėra tokios, kur žmonės uždirba didžiulius atlyginimus: tai daugiausia kultūros, socialiniai darbuotojai, seniūnijos. Žmogus, gaudamas vos didesnę nei minimalią algą, turi porą mėnesių per metus išeiti nemokamų atostogų. Turbūt nė vienoje pasaulio valstybėje šitaip nėra. Svarbiausia ir baisiausia, kad padėtis nesikeičia.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą labai domina savivaldybių biudžetai. Bendraudama su merais girdžiu nuogąstavimus, kad kiti metai nebus geresni. Neužteks ir darbo užmokesčiui, ir kitoms funkcijoms. Premjeras tvirtina, kad yra padidintas atskaitymas nuo gyventojų pajamų mokesčio ir savivaldybių biudžetai didės, bet ne tiek, kad būtų padidinti darbo užmokesčiai ir užtikrintas savarankiškųjų funkcijų vykdymas. Matyt, 2014 metai nebus geresni, mat klausimą dėl darbo užmokesčio didinimo kelia ir visi tie, kurie nėra valstybės tarnautojai, bet yra išlaikomi iš valstybės biudžeto: kultūros, socialiniai darbuotojai, mokytojai. Socialinė įtampa dar labiau padidėjo po Konstitucinio Teismo sprendimo, kad valstybės tarnautojams reikia atstatyti darbo užmokestį ir nuo lapkričio 1 d. jie gaus didesnį atlyginimą. O dirbantiems pagal darbo sutartis atlyginimai nedidės. Manau, kad tai visiškai neteisinga ir kad pateikus biudžetą bus registruotos pataisos. Šnekėsimės valdančiojoje koalicijoje, kad savivaldybėms būtų numatyta tiek lėšų, kad ir šitiems darbuotojams būtų galima padidinti užmokestį. Jei Vyriausybė nesiima bendro sprendimo padidinti bazinį dydį, kuris nuo 128 buvo sumažintas iki 122 Lt (atrodo, nedaug – 6 litais, bet grąžinus žmogui nors 50 litų padidėtų atlyginimas). Jeigu šito nesprendžia visos valstybės mastu ir palieka pačioms savivaldybėms spręsti, tai turi joms užtikrinti pakankamą asignavimų dydį, kad būtų galima žmonėms šiek tiek padidinti atlyginimus ir kad jiems nebereikėtų eiti nemokamų atostogų. Tai turbūt bus pats svarbiausias klausimas svarstant 2014-ųjų  biudžeto projektą. Turime susivienyti ir padaryti taip, kad atlyginimai didėtų tiems, kurie mažiausiai gauna.

Vyriausybės pažadais nemažinti lėšų švietimo sistemai jau nusivylė šio sektoriaus darbuotojai: savivaldybės tas lėšas galės panaudoti ne tik švietimo darbuotojų algoms ir išeitinėms, bet ir kitoms reikmėms...

Nors pati buvau savivaldybininkė, bet pasisakau prieš, kad iš švietimo krepšelio būtų imami pinigai bendram naudojimui. Yra ir siūlymas švietimą padaryti savarankiškąja funkcija. Tai reikštų, kad nebebūtų tikslinės dotacijos ir savivaldybės švietimo pinigus galėtų naudoti kur tik nori: ir keliams tiesti, ir gatvių apšvietimui. Toks žingsnis savivaldybes supriešintų tiek su švietimiečiais, tiek su kultūros, tiek su socialiniais darbuotojais. Suprantu, kad savivaldybėms turi būti suteiktas didelis savarankiškumas, visada už tai pasisakau, bet negalima priešinti tarpusavyje. Manau, kad tikslinė dotacija švietimui, gal ne kaip krepšelio metodika, turi išlikti.

Noriu pasidžiaugti komitetu, kuris nepolitikuoja, čia atėjo dirbti su savivaldos reikalais susipažinę žmonės ir visada sutariame dėl svarbiausių dalykų, nežiūrint, kas kokiai partijai atstovauja. Man labiausiai pikta, kai apie savivaldos reikalus šneka tie, kurie nei taryboje buvę, nei savivaldybėse dirbę, ir mano, kad savivaldybės dirbs, kaip joms bus nurodyta. Mūsų komiteto pagrindinis uždavinys – įrodyti, kad valstybė susideda iš 60 savivaldybių. Kaip ten žmonės gyvens, ar jie turės darbo, ar galės mokėti mokesčius, taip gyvens ir pati valstybė.

Į komiteto darbotvarkę šiuo metu yra įtrauktos kelios Vietos savivaldos įstatymo pataisos. Kokie numatomi šio įstatymo pakeitimai, Jūsų nuomone, yra esminiai ir aktualūs visoms savivaldybėms?

Labai svarbių pakeitimų nenumatome. Šiek tiek stipriname seniūnaičių pozicijas. Manome, kad jie šalia seniūnų yra patariamoji grandis. Į jų siūlymus turėtų atsižvelgti ir seniūnai, ir savivaldybių administracijos. Numatome, kad seniūnaičių institucijai būtų skirta lėšų, kad jie galėtų važinėti, spręsti žmonėms svarbius klausimus. Komitetas susitiko su Seniūnų asociacija ir jau yra užsibrėžęs stiprinti seniūnų pozicijas. Jas sustiprinus sustiprėtų ir seniūnaičių, kaip patariamojo organo, institucija. Kažkada seniūnai turėjo tarybas, manau, kad ateityje, jei seniūnas bus renkamas, seniūnaičiai turėtų būti kaip patariamoji taryba. Turėtume suaktyvinti ir žmonių iniciatyvą rinkti seniūnaičius. Esminiai Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai būtų daromi tada, jei apsispręstume tiesiogiai rinkti merus.

Komiteto paskelbtoje Rudens sesijos darbų programoje numatyta svarstyti ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektus. Kokios permainos bus įgyvendinamos šiais pakeitimais?

Į mane kreipėsi Seniūnų ir Savivaldybių administracijos direktorių asociacijos dėl susiklosčiusios tradicijos, kai LSA pagrindinį vaidmenį vaidina merai. Norime, kad LSA sujungtų visas tris asociacijas. Jie nori ne šiaip būti pakviesti į LSA, bet tapti lygiateisiais LSA nariais. Buvau susitikusi su šių asociacijų vadovais, planuoju susitikti ir su LSA prezidentu, esame apie tai kalbėję ir su direktore Roma Žakaitiene, kad tokio bendradarbiavimo reikia. Nenoriu daryti jokių radikalių sprendimų ar perversmų, reikėtų susėsti visiems kartu, jei reikia, pakeisti teisės aktus. Asociacijos gali būti dėl tarpusavio bendravimo, bet ne tam, kad bendradarbiautų su administracijos direktoriais ar merais.

Viešojoje erdvėje vėl iš naujo pradėta intensyviai diskutuoti apie tiesioginius savivaldybių merų rinkimus. LSA oficialiai pasisako už tiesioginius rinkimus. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?  

Visi pasisako už tiesioginius merų rinkimus, bet patys merai to nenori. Taigi poreikio iš valdžios kaip ir nėra, poreikis ateina iš žmonių. Žmonės viliasi, kad jei tiesiogiai išrinks merą, tai į jį galės kreiptis visais klausimais, ir meras už viską atsakys, nuo jo žodžio daug kas priklausys.  Bet jei merui daugiau galių nesuteikiame, nematau prasmės nieko keisti. Nors valdančiosios koalicijos programoje yra įrašytas pasiūlymas dėl tiesioginių merų rinkimų, bet pati Vyriausybė pasiūlymų neteikia. 100 Seimo narių pasirašytas įstatymo projektas merus daryti vykdomąja valdžia buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje. Seimas po pateikimo jam pritarė, bet Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau trejus metus neteikia jam išvados. Seime vykusioje konferencijoje buvo siūlyta, kad nereikia mero rinkti tiesiogiai. Visokių nuomonių buvo. Turime žmonėms pasakyti nemeluodami, nerašydami pažadų į programas, neklaidindami jų esą tiesiogiai išrinktas meras turės teisę priimti didžiąją dalį sprendimų. Jei tiesiogiai išrinktas meras bus tik kaspinėliams perkirpti, o viskas bus palikta administracijos direktoriaus rankose, niekas nepasikeis. Dabar tarybose, kur partijos yra stiprios, meras turi daugiau galių. Bet kiek tokių savivaldybių tėra? Jei taip paliekam, tada turime pereiti prie dvipartinės sistemos. Tada meras turėtų galių.

Kalbėjosi Ingrida Vėgelytė

 

 

Komentarai (0)   Į viršų   Atgal
Parašykite savo nuomonę:
Vardas: El. paštas:
CAPTCHA Image
Įveskite aukščiau matomus skaičius:
 

  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios