Titulinis Istorija Archyvas Paslaugos Kontaktai English
 
  Savivaldybių žinios
Kaštonų g. 4,
LT-01107 Vilnius,
Tel.: (8-5) 262 08 47
Faks. (8-5) 262 20 83
el.p.info@savzinios.lt

 

"Savivaldybių žinios" - vienintelis Lietuvoje leidinys apie savivaldą, pasiekiantis atokiausius šalies kampelius nuo mažiausios seniūnijos iki Seimo.

Archyvas

Nr. 32 (665), 2013-11-14
Ko per atrankas baiminasi valstybės tarnautojai

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Ingrida Vėgelytė

Nuo šių metų birželio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauja priėmimo į valstybės tarnybą tvarka. Keletas savivaldybių pagal ją jau surengė konkursus. Iš rajonų pasigirsta skeptiškos nuomonės apie dabar visiems pretendentams į valstybės tarnybą privalomą bendrųjų gebėjimų testą: esą jame vyraujantys loginiai uždaviniai nesukelia jokių problemų jaunimui, bet praktikai ir vyresnio amžiaus žmonės susiduria su sunkumais ir testo vengia.

Nuogąstaujama per anksti

Pasak Valstybės tarnybos departamento (VTD) direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus, kalbėti apie tai, kad nauja tvarka stringa, dar nėra pagrindo: „Nėra konkursų, kurie žlugo dėl to, kad nebuvo pretendentų ar kad žmonės būtų labai nepatenkinti. Pagal naują tvarką jau testavome daugiau kaip tris tūkstančius pretendentų, testą išlaiko apie 70 proc. žmonių. Pastebėjome, kad į testo klausimus vienodai teisingai atsako tiek jaunesni, tiek vyresnio amžiaus žmonės, tik tiek, kad pastarųjų dabar ateina mažiau.“

O. Šarmavičius mano, kad 2,5–3 tūkst. žmonių (be statutinių tarnautojų), kurie kasmet priimami į valstybės tarnybą, tėra lašas jūroje, palyginti su darbuotojų skaičiumi privačiame sektoriuje. Bet kadangi valstybės tarnautojams mokami mokesčių mokėtojų pinigai, tai ši sritis žurnalistų ir visuomenės yra apdovanota padidintu dėmesiu. O kandidatų į tarnautojus nuomonė apie priėmimo tvarką visada buvo nekokia. „Jei septyni dalyvauja konkurse, tai laimi vienas. Kiti šeši lieka nepatenkinti. Jų kaltinimų, kad laimi iš anksto numatytas žmogus, kažkieno giminaitis ar pažįstamas, iki šiol nebuvo galima rimtai atremti. Kaip kas bekalbėtų, dabar viską sudėliojome skaidriai. Nesakome, kad dabartinė tvarka yra visiškai tobula, kad negalima jos padaryti dar geresnės. Turime išsikėlę uždavinį metus stebėti, kaip nauja atrankos sistema veikia, ir jei reikės, siūlysime tam tikrus įstatymų ir tvarkų pakeitimus“, – sakė O. Šarmavičius. Direktorius tvirtino, kad ėjimo modernumo linkme jau nesustabdysime, ir vargu ar atsiras Vyriausybė, kuri žengtų žingsnį atgal ir naują tvarką atšauktų: „Žmogiškųjų išteklių valdymas tampa profesionalus, personalas dabar valdomas ne taip, kaip prieš 20 metų. Norime, kad visi administracijų ir įstaigų vadovai suvoktų, kad dabar jau yra taip ir kitaip nebebus.“

Atrankoje – keli etapai

VTD Atrankų skyriaus vedėja Rasa Tumėnė paaiškino, kad dabar atranka į valstybės tarnybą turi kelis etapus. Pirmasis, centralizuotas etapas – bendrųjų gebėjimų testas, kuris vyksta Vilniuje, VTD. Departamentas išvažiuojamųjų posėdžių metu bendrųjų gebėjimų testavimus taip pat vykdo Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. „Vilniuje per dieną vyksta 3–4 testavimai. Kiekvieną savaitę dviem dienoms važiuojame į apskritį, kur priklausomai nuo sąlygų testuojame po 60–70 žmonių. Poreikis testuotis apskrityse yra labai didelis“, – sakė R. Tumėnė.

Pirmoje bendrųjų gebėjimų testo dalyje tikrinamas loginis mąstymas, gebėjimai analizuoti informaciją. Antroje testo dalyje – bendrųjų kompetencijų ir teisės aktų žinių klausimai, kuriais tikrinami komunikaciniai, analizės ir pagrindimo gebėjimai bei pagrindinių teisės aktų žinios. Pagal senąją tvarką atranka vykdavo tik iš teisės aktų, kurių reikėdavo žinoti nuo 17 iki 25 (apie 500 p.!), o dabar atrankoje klausimų iš teisės aktų tėra maža dalis. Ir tai tik iš pagrindinių  –  Konstitucijos, Valstybės tarnybos, Viešųjų ir privačių interesų derinimo tarnyboje įstatymų.

Ar kartelė per aukšta?

Įdiegus naują testavimo tvarką kažkam sukurti išskirtines sąlygas jokių galimybių nebėra. Testo užduotys pateikiamos skirtinga tvarka – nenusižiūrėsi. „Broliams lietuviams turbūt tai sunkoka suvokti. Ir dabar atsiranda žmonių, kurie ieško, kaip gauti „špargalkę“. Susiduriame su tokiais pageidavimais“, – sakė O. Šarmavičius. Departamento vadovai aiškino, kad testas sukurtas remiantis užsienio šalių patirtimi. Kuriant naująją tvarką buvo lankytasi Belgijoje, Olandijoje, Airijoje, išstudijuota, kaip veikia EPSO (Europos personalo atrankos tarnyba), kuri atrenka valstybės tarnautojus į visas ES institucijas. Lietuva pasirinko iš dalies centralizuotą atrankos variantą. Užsienyje yra dar griežtesnių atrankos tvarkų. Lietuvoje centralizuotas tik testas, o Belgijoje, Airijoje ir EPSO įstaigai pateikiamas atrinktų kandidatūrų sąrašas.

„Mes tik patikriname, ar žmogus turi minimalius privalomus bendruosius gebėjimus, nes reikia išspręsti 50 proc. testo klausimų. Tad mūsų kartelė nėra pernelyg aukštai iškelta. Paskutinis atrankos etapas vyksta įstaigoje, kurioje komisija interviu metu tikrina, kaip žmogus tinka konkrečiai pozicijai. Mes negalime patikrinti, ar jis bus geras teismo posėdžių sekretorius arba finansininkas“, – aiškino R. Tumėnė.

Pretenduojantiems į vadovaujamas pareigas VTD rengia papildomą profesionalų vadovavimo gebėjimų patikrinimą. Iš 60 pretendavusiųjų į vadovus testą išlaikė apie 80 proc. Savivaldybės taip pat sulaukė VTD pagalbos –  diegiant naują atranką buvo apmokyta po kelis žmones iš komisijų, kaip profesionaliai vesti pokalbį. „Apmokėme, kaip klausti ne apie teisės aktus, o kaip patikrinti pretendentų kompetencijas. Išgirstame komentarų iš bandančių savivaldybių, kad tai yra sudėtinga, bet tai žingsnis link profesionalumo“, – sakė R. Tumėnė.

Pasak O. Šarmavičiaus, dabar departamentas rengia valstybės tarnautojų kompetencijos modelį, kur bus nustatyta, kokių kompetencijų valstybės tarnyboje reikia bei kokios kompetencijos ir koks jų lygis reikalingas einant konkrečias valstybės tarnautojo pareigas. Deja, šiandien mūsų teisinė bazė tokia, kad, tarkim, Šilutės rajone savivaldybės vadovai seniūnui gali nustatyti vienus reikalavimus, Alytaus – kitokius. Pagal kuriamą kompetencijų modelį tokioms pačioms pareigybėms kompetencijų reikalavimai turėtų būti suvienodinti: „Vyriausybė yra numačiusi ne vieną priemonę, kuri teisinio reguliavimo būdu duos progresyvų postūmį kuriant pažangesnę valstybės tarnybą. Galvojama ir apie naują darbo užmokesčio sistemą, aukštesniąją valstybės tarnybą.“

Komentarai (0)   Į viršų   Atgal
Parašykite savo nuomonę:
Vardas: El. paštas:
CAPTCHA Image
Įveskite aukščiau matomus skaičius:
 

  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios