Titulinis Istorija Archyvas Paslaugos Kontaktai English
 
  Savivaldybių žinios
Kaštonų g. 4,
LT-01107 Vilnius,
Tel.: (8-5) 262 08 47
Faks. (8-5) 262 20 83
el.p.info@savzinios.lt

 

"Savivaldybių žinios" - vienintelis Lietuvoje leidinys apie savivaldą, pasiekiantis atokiausius šalies kampelius nuo mažiausios seniūnijos iki Seimo.

Archyvas

Nr. 36 (669), 2013-12-19
Kauno miestas – sektinas kitoms šalies savivaldybėms pavyzdys

Atgal
Versija spausdinti
Komentarai (0)

Arnoldas Bukelis

Daugiau nei milijardą litų per metus paskirstančių Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos lėšos naudojamos neefektyviai. Tokią išvadą pateikė auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Kauno miesto savivaldybė audito ataskaitoje pateikiama kaip sektinas kitoms šalies savivaldybėms pavyzdys.

Praėjusiais metais pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) buvo paskirstyta daugiau nei 1 mlrd. Lt. Valstybinės reikšmės keliams buvo skirta 800 mln. Lt, o vietinės reikšmės keliams atiteko 211 mln. Lt. Auditą atlikę Valstybės kontrolės specialistai tyrė vietinės reikšmės keliams skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą. „Esama vietinės reikšmės kelių ir gatvių finansavimo iš KPPP lėšų sistema nesudaro sąlygų efektyviam lėšų naudojimui“, – teigiama audito išvadose.

Pasak audito rengėjų, esama finansuotinų projektų atrankos tvarka neužtikrina, kad finansavimas būtų skiriamas efektyviausiems projektams ir kad bent dėl dalies tikslinių lėšų konkuruotų skirtingos savivaldybės. Auditorių apklaustų savivaldybių atstovų teigimu, vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros ir plėtros finansavimas turėtų būti padidintas nuo 1,7 iki 11 kartų. Auditą atlikę Valstybės kontrolės atstovai kaip vieną  didžiausių problemų įvardijo tai, kad nėra apibendrintos ir patikimos informacijos apie vietinės reikšmės kelių būklę ir kad nebaigta šių kelių inventorizacija ir teisinis registravimas. Šioje audito ataskaitos dalyje pavyzdžiu kitoms Lietuvos savivaldybėms įvardijamas Kauno miestas.

„Kauno miesto savivaldybės darbuotojai savarankiškai sukūrė miesto gatvių duomenų bazę, kurioje nurodyti ne tik gatvių parametrai, bet ir visi per pastaruosius maždaug 30 metų atlikti remontai. Nustačius atvejus, kai sąnaudos neduoda numatyto rezultato, tiriamos priežastys (pvz., gali būti blogas gatvių pagrindas, netvarkinga lietaus kanalizacija, ypatingos geologinės sąlygos – požeminis vanduo, rieduliai ir kt.). Gatvės reitinguotos pagal jų svarbą miestui, pagal kriterijų rinkinį (pvz., gatvės naudojimas viešajam transportui) ir kriterijų svarbą, t. y. ši bazė yra tinkama ne tik planuoti gatvių priežiūrą, bet ir įvertinti palyginti seniai atliktų remontų kokybę, tad ir geriau valdyti skiriamas lėšas“, – rašoma Valstybės kontrolės atlikto audito ataskaitoje.

„Pagal pateiktas valstybės kontrolės audito išvadas matome, kad  lėšos galėtų būti naudojamos daug efektyviau. Taip pat matome pateikiamus Kauno miesto gerosios praktikos pavyzdžius apie Kaune vykdomą gatvių priežiūros stebėseną. Audito išvados tik patvirtina, ką mes esame sakę daug anksčiau. Eidami tuo keliu ir kalbėdami, kad paskirstant lėšas vyrauja neteisingumas, neproporcingumas, pagaliau pasieksime, kad ši sistema turės būti keičiama. Taip pat neatsisakome savo ieškinių teismuose, į kuriuos įtrauksime audito išvadas“, – pabrėžė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Pasak audito rengėjų, 2013 m. savivaldybės teikė paraiškas finansuoti iš KPPP lėšų 145 projektus, kurių įgyvendinimo laikas treji ir daugiau metų. Šiems projektams savivaldybės prašė 216,6 mln. Lt, t. y. beveik tiek, kiek KPPP lėšų buvo skirta visiems vietinės reikšmės keliams per 2012 metus (266,7 mln. Lt). Buvo skirta 44,4 mln. Lt, arba 20,5 proc. prašomo finansavimo. Audito ataskaitoje pabrėžiama, kad dėl užsitęsusių ir laiku nebaigtų projektų didėja darbų kainos, sensta projektinė ir kita dokumentacija, ją tenka papildomai koreguoti, padarytos investicijos iš esmės užšaldomos, o laukiamo rezultato nėra, dėl nebaigtų darbų užsitęsia nepatogumai gyventojams. Šiame kontekste auditoriai aprašo šiuo metu statomo, tačiau reikiamo valstybės finansavimo nesulaukiančio Panemunės tilto projektą. „Preliminariais skaičiavimais numatyta, kad jo atstatymui reikės apie 100 mln. Lt (savivaldybės dalis – 30 mln. Lt) per trejus metus. Tačiau finansavimas stringa: 2012 m. buvo skirti 5 mln. Lt, 2013 metams – irgi tiek pat, o sutartis su rangovu pasirašyta penkeriems metams. Vadinasi, arba turėtų būti skirta bent po 14 mln. Lt metams, arba, jei finansavimas išliks nepakitęs, tilto atstatymo darbai gali užsitęsti apie 15–20 metų“, – rašoma audito ataskaitoje.

 

Komentarai (0)   Į viršų   Atgal
Parašykite savo nuomonę:
Vardas: El. paštas:
CAPTCHA Image
Įveskite aukščiau matomus skaičius:
 

  Visos teisės saugomos © 2012 Savivaldybių žinios